Politikai siekia, kad tarybos narių kadencijos sutaptų su juos skiriančių institucijų kadencijos metais. Dabar kadencija – 6 metai, vadinasi, naujai atėjęs Seimas dirba su pirmtakų paskirtais LRT tarybos nariais. Pakeitus tvarką, į valdžią atėję politikai iškart galėtų skirti savo atstovus.
LRT tarybos pirmininkas nesupranta realios naudos visuomeniniam transliuotojui, jei Seimas ir prezidentūra tarybos narius deleguotų ne visus iš karto. Anot Liudviko Gadeikio, siūlymai ribotų LRT nepriklausomumą.
„Noras sutapatinti [LRT tarybos narių kadencijas] su Seimo kadencijomis – bandymas turėti įtaką iškart atėjus į valdžią. Nemanau, kad tai sveikintina“, – sako jis.
VU Komunikacijos fakulteto docentas Deimantas Jastramskis pabrėžia, kad dabartinis modelis veikia kone du dešimtmečius ir yra subalansuotas. Noras jį keisti reiškia siekį daryti įtaką.
„Norų keisti LRT tarybos formavimo tvarką tikslas paprastai – turėti vienokią ar kitokią įtaką. Ne šiaip sau politikai sugalvoja kažką keisti – visad būna interesas“, – aiškina D.Jastramskis.
Konkurencingumo ir valdymo praktikų ekspertai iš nevyriausybinės organizacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ sako, kad valdybos įvedimas – geras sprendimas, bet ji turi veikti kitais metodais, nei Seime siūloma dabar.
„Galima suprasti, kad tos įtakos norėsis sukurti, tai mes tikrai pasisakome prieš žingsnius, kurie gali suformuoti galimybes daryti įtaką“, – teigia organizacijos prezidentas Rytis Ambrazevičius.
Komisija darbą turi baigti iki spalio 8 dienos. Tada ir paaiškės visos siūlomo valdymo subtilybės.
