Tokiomis įžvalgomis trečiadienį po prezidento Gitano Nausėdos nuotolinio susitikimo su Sveikatos ekspertų taryba su žurnalistais dalijosi jos narys Kauno klinikų neurologas prof. Kęstutis Petrikonis.
Jis užsiminė, kad efektyvus būtų ir privalomas sveikatos priežiūroje dirbančių žmonių, kurie paslaugas pacientams teikia tiesiogiai, skiepijimas.
Karantino galėtume išvengti
Ekspertai teigiamai įvertino sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio siūlymą sprendimus dėl tam tikrų ribojimų priimti, kai šalyje bus užimta 300 COVID-19 lovų.
Anot spaudos konferencijoje dalyvavusio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos vadybos katedros profesoriaus Mindaugo Stankūno, kad tai yra teisingas sprendimas, patvirtina kitų šalių, kurios jau kurį laiką gyvena su koronaviruso delta atmaina, patirtis.
Tačiau jis vylėsi, kad karantino, kokį turėjome praėjusią žiemą, išvengsime.
„Pasisakyčiau už tokį karantiną, jei situacija pasikeistų iš esmės, – kalbėjo mokslininkas. – Jei atsirastų atmaina, kuri visiškai atspari vakcinoms, vėl būtume situacijoje, kaip praėjusių metų pabaigoje. kai vienintelis būdas kovoje buvo karantinas.
Dabartiniai duomenys rodo, kad vakcinos gerokai sumažina stacionaro apimtis, ir karantino skelbti nereikia.“
Pasaulio sveikatos organizacija, Europos ligų prevencijos ir kontrols centras, Europos vaistų agentūra, kitos tarptautinės organizacijos pataria: kol nuo COVID-19 pasiskiepiję nedaug gyventojų, kaip yra Lietuvoje, beprotiškam ligos plitimui stabdyti reikia nefarmacinių priemonių.
Visų pirma tai yra kaukės, kurių nauda stabdant koronaviruso platinimą yra patvirtinta.
K.Petrikonis minėjo ne tik platesnį kaukių dėvėjimą uždarose patalpose, bet ir susibūrimų net lauke ribojimą, atstumo laikymąsi, kurio niekas neatšaukė.
Galimybių paso prieinamumo ribojimas (pavyzdžiui, jį palikti tik persirgusiems ir pasiskiepijusiems žmonėms) esą būtų prasmingas kaip viena griežčiausių priemonių tik susiklosčius dar prastesnei epidemiologinei situacijai.
Be to, reikalavimus galimybių pasui reikėtų griežtinti laipsniškai, kad žmonės turėtų galimybę pasiskiepyti ir įgyti imunitetą.
Siūlo suprasti nesiskiepijimo motyvus
Anot K.Petrikonio, reikėtų stipresnio fokusuoto motyvavimo skiepytis.
„Mano nuomone, reikia atsižvelgti į motyvus, kodėl nesiskiepija. Dėl prieinamumo, baimių, neatsakytų klausimų…
Jei pasakytume, kad viską padarėme, būtų galima griežtinti (ribojimus – red. past.). Jei dar turime rezerve priemonių, kurių nepritaikėme, – ne.“
Žmonės esą kelia pagrįstus klausimus dėl vakcinų saugumo, efektyvumo, nepageidaujamų poveikių. Į konkrečius klausimus gali atsakyti tik gydytojai specialistai, kurie išmano konkretaus žmogaus problemas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vicerektorius priminė, kad rizikos veiksnių turinčius pacientus skiepytis paskatino šeimos gydytojų ir gydytojų specialistų raginimai.
Ekspertų siūlymu, reikėtų skatinti gydytojų specialistų įsitraukimą į skatinimą skiepytis, atsakymų teikimą.
Taip pat – didinti vakcinavimo vietų skaičių. Pavyzdžiui, įtraukti šeimos klinikas.
Siūloma plėsti paskatų sistemą, kad gydymo įstaigos, specialistai būtų suinteresuoti skirti tam papildomai laiko, o žmonės, turintys papildomų klausimų, gautų atsakymus.
Mato pandemijos pabaigą
Per susitikimą buvo pabrėžta būtinybė nestabdyti planinių paslaugų „bet kokiomis sąlygomis, kad ir kokia būtų epidemiologinė situacija, kad ir kaip pandemija vystytųsi“.
Ir kad bent pradinė šeimos gydytojo ar specialisto konsultacija būtų kontaktinė.
Tai esą padėtų apsaugoti žmones nuo ligų ir komplikacijų, kurių galima išvengti, taip pat – išvengiamo, vadinamojo perteklinio mirtingumo.
Pasak K.Petrikonio, dabar yra sąlygos neriboti profilaktinių programų. Rudenį laukia labai svarbi vakcinacija nuo sezoninio gripo. Tai būtų galima derinti su gretutinių ligų turinčių pacientų skiepijimu antra ar trečia doze (priklausomai nuo vakcinos).
Kitos šalys esą planuoja ir galimą kitų virusinių, bakterinių, kvėpavimo takų infekcijų pliūpsnį.
Medikas pasiūlė ir, jo manymu, nepopuliarią prienonę: „Kad sveikatos priežiūroje dirbančių žmonių skiepijimas būtų masinis.
Jis yra labai neblogas, bendri duomenys – daugiau nei 80 proc., didžiausiose ligoninėse – ir daugiau nei 90 proc.
Siekiant išsaugoti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, mūsų manymu, ar valstybės, ar gydymo įstaigų lygmeniu – čia jau sprendimą pasirinks politikai, kad būtų skiepijimas privalomas paslaugas tiesiogiai teikiantiems specialistams.
Taip būtų galima garantuoti, kad ir pandemija pradės slūgti, ir neplis gydymo įstaigose.“
K.Petrikonio žodžiuose nuskambėjo ir šiek tiek optimizmo. „Matome pandemijos pabaigą. Sunku pasakyti, pusmetį ar kiek užtruks, bet jau pabaiga matyti“, – sakė jis.
