Statistika rodo, kad jau vakcinuota trys ketvirtadaliai dirbančiųjų švietimo sistemoje. „Darbuotojų nepasiskiepijimas neturėtų tapti kliūtimi sistemai“, – tvirtina psichologas dr. Paulius Skruibis.
Tą patį tvirtina ir Kauno klinikų neurologas prof. Kęstutis Petrikonis: „Vaikų sąskaita nereikėtų spręsti dirbančiųjų sistemoje, mokyojų, kito personalo nepasiskiepijimo klausimo.“
Vaikų grįžimas į mokyklas įprastam – kontaktiniam – ugdymui nuo rudens trečiadienį buvo aptartas prezidento Gitano Nausėdos susitikime su Sveikatos ekspertų tarybos nariais.
Siūlo pagalvoti ir apie orą
Anot įvairius siūlymus pristačiusio P.Skruibio, yra sutarimas ir pritarimas principui, kad kontaktinis ugdymas yra esminė prielaida vaikų ir jaunimo gerovei.
Kalbėti esą reikia ne vien apie mokslo pasiekimus, bet ir apie psichologinę sveikatą. Ne apie tai, kad neidamas į mokyklą vaikas patiria nepatogumų ar išgyvena liūdesį, nors to irgi esama. Psichologų tyrimai rodo, kad kone pusė Lietuvos moksleivių turėjo įvairių sunkumų, esančių arti sutrikimo lygmens.
„Jau prieš pandemiją mūsų valstybės galimybės pasiūlyti tinkamą psichologinę pagalbą vaikams ir jaunimui buvo labai ribotos, – prisiminė ekspertas. – Bet tada sunkumų turinčių vaikų buvo 13 proc., o dabar – beveik pusė.
Perkami kompiuteriai, kita įranga, bet man dar neteko girdėti, kad daromos investicjios į priemones, kurios padidintų saugumą mokyklose.
Tai kyla klausimas: kokiu būdu mes spręsime tas problemas jau dabar? Rudenį kontaktinis ugdymas yra būtinas.“
Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijos ruošia planus, kaip tai užtikrinti grįžimą į mokyklas.
Tačiau ekspertai pateikė ir savų siūlymų, įskaitant ir technologinius bei susijusius su vaikų sveikata.
Pavyzdžiui, numačius, kad moksleiviai, priklausomai nuo amžiaus, mokyklose tam tikromis aplinkybėmis turėtų dėvėti kaukes, kyla klausimas, kokias. Medicininės laikomos efektyvesnėmis už medžiagines, ypač savaitę naudojamos tos pačios.
Siūloma užtikrinti, kad kiekvieną rytą moksleivis gautų medicininę kaukę, tai esą tikrai turėtų efektą.
Kitas aktualus klausimas – grynas oras mokyklose. Pakeisti ventiliavimo sistemas būtų sudėtinga, bet yra paprastesnių sprendimų.
Pavyzdžiui, matuoti CO2 kiekį ore. Viršijus nustatytas normas, būtų galima patalpas išvėdinti, 5–10 minučių sukūrus skersvėjį.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras rekomenduoja naudoti ventiliatorius su HEPA filtrais, kurie išvalo viruso daleles. Ši nemaža investicija esą būtų pravarti, galvojant ne tik apie COVID-19, bet ir apie kitas infekcijas.
„Girdime, kad investicijos daromos į nuotolinio mokymo užtikrinimą. Perkami kompiuteriai, kita įranga, bet man dar neteko girdėti, kad daromos investicjios į priemones, kurios padidintų saugumą mokyklose“, – stebėjosi psichologas.
Jo žodžiais, pavasarį buvo neišnaudota galimybė organizuoti pamokas lauke. Susiklosčius labai nepalankiai epidemiologinei situacijai ir mokytis negalint kontaktiniu būdu, iš anksto pasiruošus bent dalį pamokų būtų galima organizuoti lauke – įvairiomis oro sąlygomis.
Tai esą svarbu ne tik ugdymo kokybei užtikrinti, bet ir bendravimui išlaikyti, kuris ypač mažesniems vaikams yra labai svarbus.
Vaiko mokslas priklauso nuo svetimų
Kita aktuali tema – moksleivių testavimas. Virusas plinta ir tarp vaikų, bet jiems koronavirusas mažiau pavojingas nei suaugusiems.
Testuojant moksleivius, esą rūpinamasi ne tiek jų saugumu, o kad neužsikrėstų mokytojai, tėvai ir kiti artimieji.
„Truputį aplinkinis kelias, – pripažino P.Skruibis. – Sprendžiame suaugusių žmonių problemas, kad jie dėl kažkokių priežasčių nesiskiepija. Sprendžiame per vaikų testavimą, kuris sukelia didelį pasipriešinimą.“
Ekspertas priminė pavasario pamokas – jog svarbu pasirūpinti, kad būtų užtikrintas pakankamas testavimo mastas. Esą netiesa, kad problemų buvo vien dėl tėvų prieštaravimo. Bent Vilniuje, anot jo, testavimo masto nepakako, kad būtų galima jį vykdyti ir mokyklose.
Dar vienas svarbus aspektas testuojant mokinius, jei yra tokia kontaktinio ugdymo sąlyga, – ar tėvai sutinka. Tuomet kyla klausimas, ar korektiška, sąžininga, teisinga vaikui, kurio tėvai testams pritaria, vis tiek nesimokyti kontaktiniu būdu, nes klasiokų tėvai prieštarauja.
Taip sprendimą dėl vaiko priima ne jo tėvai, o svetimi žmonės.
Panašioms situacijos psichologas siūlytų pasiruošti – performuoti klases ir jas sudaryti iš tų vaikų, kurių tėvai testams pritaria, taip pat tų, kurių prieštarauja.
P.Skruibio manymu, mokyklas, kurios deda pastangų įtikinti tėvus dėl testų, užtikrinti procesą, skirti laiko biurokratijai (registravimui, bendravimui su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru), galėtų sulaukti finansinių paskatų.
Turėtų būti finansinės paskatos. Mokyklos, kurios užtikrina pilną, kokybišką kontaktinį ugdymą, turėtų gauti daugiau, nes jų pastangos pasiteisina.
„Turėtume nepabijoti pripažinti, jog dalis mokyklų nusprendė, kad neverta persistengti ir dėti pastangų, nes nuotolinis mokymas turi privalumų, – kalbėjo jis. – Mūsų nuomone, turėtų būti finansinės paskatos. Mokyklos, kurios užtikrina pilną, kokybišką kontaktinį ugdymą, turėtų gauti daugiau, nes jų pastangos pasiteisina.“
Psichologinė pagalba esą bet kokiu atveju turėtų būti užtikrinta kontaktiniu būdu, nebent jie ar tėvai pageidautų nuotolinio.
„Dėl darbuotojų vaikai neturi kentėti“
Svarstydamas, kas padėtų švietimo darbuotojams apsispręsti pasiskiepyti, P.Skruibis siūlė raginti įvertinti asmeninę ir bendruomeninę riziką.
Mokyklose daug mokinių bus nesiskiepiję. Vaikai iki 12 metų kol kas apskritai neskiepijami, nepriklausomai nuo tėvų pageidavimo.
Tad mažai abejonių, jog virusas plis tarp moksleivių. Jiems patiems rizika susirgti, ypač sunkesne forma, yra mažesnė nei suaugusiajam, kuris ateis į darbą nepasiskiepijęs. Užsikrėtęs šis kartais gali atsidurti tarp gyvybės ir mirties.
Psichologas minėjo statistiką – jei praėjusi bent savaitė po antro skiepo (ar pirmo, jei tai yra „Janssen“ vakcina), hospitalizacijos ar mirties tikimybė siekia vos kelis procentus.
„Jei nesi pasiskiepijęs, tai yra tavo asmeninė rizika. Dėl tavęs negali būti stabdomas švietimo procesas, pats atsiduri didesnėje rizikoje“, – aiškino ekspertas.
Anot jo, tokie žmonės, net jei nesuserga sunkiai, prisideda prie viruso plitimo. Kuo virusas labiau plinta, tuo greičiau pildosi ligoninės, iki pasiekiamas lygis, kai reikia nutraukti įvairias paslaugas.
Dėl dalies darbuotojų nenoro skiepytis, kaip pabrėžė P.Skruibis, „vaikai neturi nukentėti jokiu būdu – mokslo metai turi prasidėti mokyklose“.
Uždarytos mokyklos viruso nesustabdys?
„(COVID-19) skaičiai rodo, kad galime pradėti studijų ar mokslo metus“, – tikino K.Petrikonis.
Jis taip pat pažymėjo, kad „vaikų sąskaita nereikėtų spręsti dirbančiųjų sistemoje, mokytojų, kito personalo nepasiskiepijimo klausimo“.
Dabar esą būtina didinti vakcinavimo apimtį ir „žalų, kurias padaro nuotolinis mokymasis ar studijos, nebetęsti“.
Anot mediko, įstaigų veiklos ribojimai susiję su ekonomika. Remdamasis kitų šalių pavyzdžiu, jis teigė, kad vaikai, nors ir gali platinti virusą, patys dažniausiai serga nesunkiai.
Tačiau esą neverta tikėtis, kad mokyklų uždarymas sustabdys viruso plitimą: „Visiškai pasikliauti, kad bus uždarytos mokyklos ir taip įvesime karantiną ir apribosime bendravimą, (užkrato) nešiojimą, manau, būtų netinkama priemonė“, – apibendrino K.Petrikonis.
