Pasak jų, šalies vadovė turėtų ne tik skatinti socialinį jautrumą, bet ir nurodyti, kokiais būdais tai turėtų būti padaryta.
„Šiuo atžvilgiu sunkiai suprantamas jau ne pirmą kartą pakartotas prezidentės raginimas valdantiesiems neapsiriboti tik tokiu kompensavimu daugiau uždirbantiems, bet prisiminti ir kitus, dėl kurių nesikreipta į KT. Žinoma, tai gražus noras ir niekas jam neprieštarautų, jei būtų finansinės galimybės. Bet kaip jis dera su nuolat pakartojamu paraginimu valdantiesiems laikytis finansų drausmės?“, – BNS sakė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Prezidentė D.Grybauskaitė antradienį pasirašė įstatymo pataisas dėl algų viešajame sektoriuje atstatymo, tačiau kartu pareiškė, kad įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą pasirinktas „ne pats optimaliausias kelias“. D.Grybauskaitė taip pat paragino, kad „būtina ieškoti galimybių didinti algas ir mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams“.
Pasak R.Vilpišausko, prezidentės raginimas yra prieštaringas, o jeigu ji žino, kaip padidinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, turėtų tai nurodyti.
„Ar prezidentė nemato čia prieštaravimo? O gal mato papildomų rezervų, iš kurių būtų galima didinti atlyginimus ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, nesukeliant rizikos vėl padidinti šalies biudžeto deficitą? Tokiu atveju prezidentei derėtų juos nurodyti ir tai būtų atsakingos politikos pavyzdys. Kol tai nepadaryta, tokie raginimai skamba mažų mažiausiai prieštaringai“, – teigė R.Vilpišauskas.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka BNS teigė, kad KT nutarimo negalima nevykdyti, todėl D.Grybauskaitė pasirašė jį įgyvendinančias įstatymo pataisas, tačiau kartu ėmė ginti ir mažiausiai uždirbančius.
„Prezidentė vėl žaidžia politikos žaidimus, ji nori būti populiari, bet ji negali prieštarauti, nes įstatymas (Valstybės tarnybos įstatymas ir kitų įstatymų pataisos – BNS), matyt, tikrai yra logiškas, taip, kaip reikalauja Konstitucinis Teismas atstatyti, todėl įstatymą ir priėmė“, – BNS teigė R.Lazutka.
Anot jo, šalies vadovės teiginius apie algų didinimą mažiausiai uždirbantiems galima laikyti populizmu, nes nekalbama apie kitą svarbų aspektą – iš kokių šaltinių algos turėtų būti padidintos.
„Kada aukščiausias šalies vadovas sako A, turėtų sakyti ir B, o žurnalistai turėtų paklausti, tai iš ko Vyriausybė turėtų padidinti algas ir tiems, kurių algos yra mažos. Akivaizdu, kad nereikėtų taip žaisti (...). Tų lėšų, kurių reikės dabar atstatyti algoms, tikrai nepakaktų daugumai kitų, kurie uždirba mažai, nes jų pačių yra daug. Vėl žaidžiamas žaidimas, ir kai skaičiai nepateikiami, visuomenei norima sudaryti tokį įspūdį, kad štai, mes geri, mes giname jūsų daugumos piliečių teises ir jūs balsuokite už mus, bet tai yra, galima pasakyti, populizmas“, – aiškino R.Lazutka.
Ekonomistas teigė, kad akivaizdu, jog teisinių galimybių kritikuoti KT sprendimą nėra, todėl politikai pradėjo kalbėti apie algų kėlimą visiems, nutylėdami, kad tam reikėtų papildomų lėšų.
„Opozicija ir dabartinė Vyriausybė, ir prezidentė gali teikti tokią iniciatyvą, kad štai – paskaičiuoti kiek šimtų milijonų reikia padidinti viešojo sektoriaus algoms, ir tam mes turime surinkti tiek ir tiek mokesčių, kokių mokesčių, o gal mes turime vėl skolintis, didinti deficitą ir nešnekėti apie euro įsivedimą. Tai būtų rimta kalba, o dabar tai – rinkiminės kalbos, orientuotos į plačiąsias mases, ir nieko gero“, – tikino R.Lazutka.
„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė BNS sakė, kad kalbant apie atlyginimų didinimą mažiausiai uždirbantiems, ji labiau pritartų opozicijos siūlymui tiesiog peržiūrėti visą viešąjį sektorių.
„Kol mes esame su savo biudžetu įsprausti į tokį kampą, aš, pavyzdžiui, palaikyčiau Andriaus Kubiliaus nuomonę su jo siūlymu. (...) Galbūt revizija parodytų, kad algos viešajame sektoriuje prasilenkia su tikrove. Privačiame sektoriuje krizės laikotarpiu algų korekcijos vyko – ir reikšmingos, ir niekas ten neatstato, taip sakant, šventai dvasiai paliepus, ar Konstituciniam Teismui panorėjus. (...) Tai štai, kodėl gi nepakvietus auditorių ir nepagalvojus, ar iš tikrųjų viskas yra gerai ir ar nereikia pasižiūrėti socialiai atsakingiau į viešąjį sektorių“, – BNS sakė V.Klyvienė.
R.Lazutka mano, kad KT sprendimas buvo teisingas ir gynė žmonių teises bei jų lūkesčius.
„Iš ekonominės pusės, aš manau, kad viskas gerai, jeigu Konstitucinis Teismas nurodė, kad reikia atstatyti tai nereiškia (...) Tiesiog KT gina žmonių teises, jeigu viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms pažadėti atlyginimai, pasirašytos darbo sutartys, turi būti ypatinga situacija, kad būtų galima juos pakoreguoti. Konstitucinis Teismas pripažįsta – krizė buvo, bet reikia laikytis to proporcingumo principo“, – aiškino R.Lazutka.
Pasak jo, mažinti atlyginimus viešajame sektoriuje daugiausiai uždirbantiems galima civilizuotais būdais. Pavyzdžiui, pakeisti visą šio sektoriaus algų sistemą, nurodyti, kiek atlyginimai mažės, tačiau pertvarką įgyvendinti po 2 metų, taip suteikiant galimybę darbuotojams susirasti kitą darbą, jei atlygis jų netenkina.
R.Vilpišauskas taip pat sutinka, kad teismo nutarimas turi būti įgyvendintas, tačiau kaip tai turėjo būti padaryta – diskusijų klausimas.
„Reikia atskirti kelis dalykus. Konstitucinio Teismo nutarimas turi būti įgyvendinamas, bet kaip ir per kiek laiko, buvo diskusijos reikalas. Tai turi būti daroma tokiu būdu, kad nekeltų rizikos naujai finansų krizei“, – teigė R.Vilpišauskas.
Tuo tarpu V.Klyvienės nuomone, ekonominius klausimus spręsti Konstituciniame Teisme apskritai nėra civilizuotos šalies požymis.
Seimas praeitą savaitę nusprendė nuo spalio didinti darbo užmokestį daliai valstybės tarnautojų – teisėjams, specialiųjų tarnybų, krašto apsaugos, kalėjimų darbuotojams, viceministrams ir Seimo narių padėjėjams.
Balsavime nedalyvavo opozicijoje esantys konservatoriai ir liberalai.
Pakeitimai numato, kad nuo 5 iki 20 procentinių punktų didinami valstybės tarnautojams sumažinti priedai už kvalifikacines klases. Tačiau šių kategorijų tarnautojams atlyginimai ikikrizinio darbo užmokesčio vis tiek nepasieks, nes jų tarnybinės algos bazinis dydis lieka 450 litų, o ne 490 litų, kaip buvo 2008-aisiais.
Opoziciniai konservatoriai siūlė savo pataisas, kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, patvirtinant mažesnius pareiginės algos koeficientus, nei siūlė valdantieji, ir tuo pačiu didinant bazinį pareiginės algos dydį.
