„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2016 01 31

Ekspertas pataria: ką privalu žinoti prieš perkant būstą Didžiojoje Britanijoje

Pirmo nuosavo būsto pirkimas Didžiojoje Britanijoje – nelengva užduotis, mat ši sritis tarsi nepažintos džiunglės su daugybe dokumentų, tarpininkų ir kitų niuansų. Nežinantys nuo ko pradėti neretai pridaro didelių klaidų ir netenka pinigų.
Perkant pirmuosius namus Didžiojoje Britanijoje būtina žinoti daugybę smulkmenų.
Perkant pirmuosius namus Didžiojoje Britanijoje būtina žinoti daugybę smulkmenų. / „Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr.

Nekilnojamojo turto agentūros Londone „Agent House“ vadovas Vilhelmas Navickas pateikia svarbiausius dalykus, kuriuos turi žinoti kiekvienas būsto pirkėjas.

Pirmas žingsnis – gera kredito istorija

Prieš įsigyjant nuosavą būstą Didžiojoje Britanijoje gyventi čia reikia pakankamai ilgai, kad turėtum gerą kredito istoriją. Mažų mažiausiai reikia pusės metų, jei žmogus vos atvykęs iškart gauna nacionalinio draudimo numerį, banko sąskaitą, savo vardu pradeda mokėti sąskaitas už elektrą, vandenį bei kitus patarnavimus.

Nekilnojamojo turto ekspertas Vilhelmas Navickas.
Nekilnojamojo turto ekspertas Vilhelmas Navickas.

Problemų dažnai kyla dėl „adresų istorijos“. Ne viena įmonė reikalauja pateikti trejų metų adresus, kuriais gyveno būsimas būsto pirkėjas. Tai nėra įstatymas ar būtinybė, tačiau dauguma skolintojų tikrina ankstesnius adresus bei žmones, su kuriais gali būti susijęs paskolos prašytojas. Jei tuo pačiu adresu gyvenęs asmuo turi prastą kredito istoriją, skolintojai į tai atsižvelgia, tai vertinama kaip rizikos faktorius suteikiant paskolą.

Kiekvienas žmogus savo kredito istoriją gali pasitikrinti internetu, pavyzdžiui, tinklalapyje experian.co.uk. Ten pateikiami visi duomenys, kuriuos prieš suteikiant paskolą, tikrina bankai bei kreditoriai. Taip pat esant žemam kredito vertinimui, tinklalapyje pateikiami būdai, kaip pagerinti rezultatą. Įvykdžius pokyčius dėl kredito vertinimo pagerinimo, informacija atnaujinama ne iš karto, maždaug per pusę metų.

Jei tuo pačiu adresu gyvenęs asmuo turi prastą kredito istoriją, skolintojai į tai atsižvelgia, tai vertinama kaip rizikos faktorius suteikiant paskolą.

Pasitikrinti savo istoriją patartina ir dėl to, kad būtų išvengta pamirštų ar net nežinomų skolų, tarkime, seniai nesumokėta telefono sąskaita. Bet kokia skola menkina kredito istoriją, tačiau ją padengus, jei nebuvo prieita iki teismo, per pusmetį rezultatas vėl pagerėja.

Teismo atveju, žmogaus kredito istorija sugadinama mažiausiai septyneriems metams, per kuriuos niekas nesuteiks paskolos. Tas pats galioja ir bankroto atveju. Dar kredito istorijai labai kenkia skolų valdymo planai. Tokios įstaigos sukuria skolų išsimokėjimo planus įsiskolinusiems asmenims bei sumažina mėnesines įmokas, pailgindamos išsimokėjimo laikotarpį. Apie sugadinamą kredito istoriją tokios įmonės dažniausiai nutyli.

Žmonės, kurie neturi paskolų, nesinaudoja kredito kortelėmis, neturi įsipareigojimų bankui, mano, kad jų kredito istorija labai gera. Tačiau neturint jokio kredito, skolintojai gali netikėti, kad jis yra geras ir patikimas mokėtojas, galintis grąžinti paskolą.

Norint pagerinti savo kredito istoriją, galima pasiimti paskolą, tačiau ją grąžinti tą patį mėnesį, kol nepradėjo augti palūkanos. Taip pat galima naudotis kreditine kortele perkant kasdienes prekes visą mėnesį ir, prieš bankui nuskaičiuojant palūkanas, grąžinti visą išleistą sumą atgal. Bankui tai rodo patikimumą.

Neturint jokio kredito, skolintojai gali netikėti, kad jis yra geras ir patikimas mokėtojas, galintis grąžinti paskolą.

Prieš perkant nuosavą būstą reikėtų bent jau paskutinėje gyvenamojoje vietoje mokėti sąskaitas savo vardu bei tuo adresu užsiregistruoti balsavimo teisei. Registruotas rinkėjas – itin patikimai atrodantis asmuo, gyvenantis konkrečiai nurodytu adresu. Rinkėjų sąraše nesančiam žmogui gauti paskolą būstui beveik neįmanoma.

Antras žingsnis – finansinis patarėjas

Norint gauti paskolą galima eiti tiesiai į banką, tačiau geriausia pasikalbėti su nepriklausomais finansiniais patarėjais. Jie nedirba jokiam bankui ir nėra suinteresuoti būtent jam atvesti klientą, todėl pirkėjui dažniausiai randa palankiausią variantą. Tokie patarėjai dirba patikimose nekilnojamojo turto agentūrose, taip pat galima pasiteirauti patikimų, nuosavą būstą jau įsigijusių žmonių rekomendacijų.

Patarėjas įvertina situaciją bei padeda išsirinkti tinkamiausią variantą konkrečiam pirkėjui, o neretai ir sutaupyti.

Pinigai už perkamą būstą pervedami tik advokatui, ne agentui, ne finansiniam patarėjui, ne pardavėjui.

Taip pat patarėjai gali sužinoti palankiausius variantus nepaliekant pėdsakų kredito istorijoje. Tarkime, žmogus prašo paskolos viename banke, sužino sąlygas, tačiau nori išgirsti kitų bankų pasiūlymus. Jo prašymas registruojamas sistemoje ir nesvarbu, kad paskola nebuvo paimta, tačiau matydami pasiūlymą kiti skolintojai tuo greičiausiai pasinaudos skolininko nenaudai.

Paskolos gavimas pirmą kartą perkant būstą vidutiniškai trunka nuo 3 iki 5 savaičių.

Rinkėjų sąraše nesančiam žmogui gauti paskolą būstui beveik neįmanoma.

Paskolų pasiūlymų šalyje yra apie 2,5 tūkst., iš kurių patarėjas išrenka keletą tinkamiausių konkrečiam žmogui ir leidžia jam išsirinkti.

Tada finansų patarėjas išduoda preliminarią rekomendaciją skolinti pinigus pagal žmogaus pateiktą informaciją, su kuria jau galima pradėti ieškoti būsto, mat nors paskola dar negauta, tačiau pirkėjas jau laikomas patikimu. Ši rekomendacija galioja apie tris mėnesius, per kuriuos patariama rasti tinkamą būstą. Kitu atveju teks procesą kartoti iš naujo ir vėl gauti dokumentą.

Išsirinkus būstą finansų patarėjas nusiunčia bankui reikiamus dokumentus ir tik tada klientui sąskaitą už atliktas paslaugas. Vidutiniškai paslaugos vertinamos 400 svaro sterlingų (525,82 euro). Po to finansų patarėjas ir toliau bendradarbiauja su banku, jei ko nors trūksta, bankas neskambina prašytojui, o susisiekia su finansų patarėju.

Trečias žingsnis – advokatas

Advokatai, tarpininkaujantys tarp pirkėjo ir pardavėjo, tikrina viską, kas susiję su naujaisiais namais. Pradedant įvairiais leidimais, baigiant gruntu, ant kurio stovi būstas. Tarkime, namas pastatytas ant durpingos žemės, regione, kuriam gresia potvyniai, tai labai smarkiai pakels draudimo kainą, nes yra rizika, kad namas susmegs.

Žemė, nusipirkta su namu, pirkėjui priklausys visą gyvenimą, o butui priskirta žemė pirkėjui priklausys tik tam tikrą metų skaičių.

Žemė, nusipirkta su namu, pirkėjui priklausys visą gyvenimą, o butui priskirta žemė pirkėjui priklausys tik tam tikrą metų skaičių.

Įsigijus butą kas mėnesį mokamas žemės nuomos mokestis. Kiekvienam butui priklausanti žemė pirkėjui išnuomojama skirtingam laikui.

Tarkime, naujos statybos butų pirkėjams teisė nuomotis žemę, ant kurios jis stovi, suteikiama vidutiniškai 125 metams. Senos statybos butams metų skaičius nustatytas pastačius namą, tad naujas pirkėjas gali gauti nuomos teisę labai įvairiam laikotarpiui. Bankai nebenoriai suteikia paskolą butui, kurio žemės nuoma pirkėjui priklausys 70 ir mažiau metų.

Mat jei bankui tektų atimti butą, jo vertė priklausomai nuo prabėgusių metų skaičiaus, būtų sumažėjusi ir bankas netektų pinigų bandant jį parduoti. Pagyvenus dvejus metus naujame bute, galima rašyti prašymą žemės savininkui, kad nuoma būtų pratęsta iki norimo metų skaičiaus. Tuomet pirkėjui gali tekti mokėti didesnį žemės mokestį, tačiau buto vertė nesumažėja.

Visa tai, kaip ir taisykles, nustatytas perkamam būstui, privalo pateikti advokatas. Tarkime, jei statant konkretų pastatą jame uždrausta griauti sieną ar laikyti augintinį, vadinasi, niekada gyvenime to nebus galima daryti nepriklausomai nuo to, kas nusipirks būstą.

Perkant nuosavą būstą persigalvoti galima iki tol, kol abiejų šalių advokatai apsikeičia sutartimis. Jungtinėje Karalystėje būsto pirkimas kur kas sudėtingesnis nei Lietuvoje. Į jį įtraukiama daugiau žmonių, pinigai dažniausiai nemokami grynais, vyksta daugybė patikrinimų ir dokumentų pildymų.

Jei statant pastatą jame uždrausta laikyti augintinį, niekada gyvenime to nebus galima daryti nepriklausomai nuo to, kas nusipirks būstą.

Advokatų kainos – svyruoja. Pigiausias variantas, kokį teko girdėti, 900 svaro sterlingų (1183,09 euro) už visą darbą. Vidutiniškai perkant namą advokatas kainuoja 1500–2000 svaro sterlingų (1971,82–2629,10 euro), perkant butą – keliais šimtais daugiau. Pasirinkus advokatą jam reikia sumokėti apie 350 svaro sterlingų (460,09 euro) už reikalingus būsto patikrinimus, o visas uždarbis mokamas tik po darbo. Pinigai už perkamą būstą taip pat pervedami tik advokatui, ne agentui, ne finansiniam patarėjui, ne pardavėjui ar dar kam nors.

Didžiausios klaidos – kyšiai ir ne tiems žmonėms sumokėti įnašai

Viena didžiausių klaidų, kurias gali padaryti būstą perkantis žmogus – patikėti savo pinigus ne tam ir ne laiku. Pamenu istoriją, kai moteris pervedė 35 tūkst. svaro sterlingų finansiniam patarėjui, kuris pasakė, jog pirmąjį įnašą reikia sumokėti jam, o jis viską tvarkys toliau. Žinoma, ji neteko pinigų.

Jei pirkėjas nežino proceso, gali pasitarti su namą jau pirkusiais pažįstamais arba tiesiog nueiti į agentūrą ir ten pasidomėti, kaip viskas vyksta nuo pirmo iki paskutinio žingsnio.

Agentai dažnai už konsultacijas ima pinigus, nes jos atima laiko. Tačiau galima šiek tiek pagudrauti. Užėjus į agentūrą pasakyti, kad nori pirkti namus. Agentai suinteresuoti gauti naujų klientų, tad tikrai užpildys dokumentus bei paklausinės apie turimą užstatą, jo sumą, apie pokalbį su banku ar finansiniu patarėju dėl paskolos.

Greičiausiai bus pasiūlytas susitikimas su agentūroje dirbančiu patarėju, tuo metu pirkėjas gali paklausinėti, ką daro patarėjas, kokios jo funkcijos pirkimo proceso metu, kiek jis kainuoja bei kokius dokumentus jam reikia pateikti. Kelios minutės pokalbio su agentu gali būti daug naudingesnės nei atrodo.

Dar pasitaiko, kad žmonės bando duoti kyšius agentams, kad nusiderėtų būsto kainą, nes taip įpratę savo šalyse. Anglijoje tokia praktika neįprasta, todėl geriau nerizikuoti, nes pirmiausia galima išgąsdinti agentą, o antra, pirkėjas gali būti įtrauktas į nepatikimų sąrašus.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs