2021 07 05

Ekspertas: visuotinį imunitetą galima pasiekti rugsėjį, bet yra kelios sąlygos

Prezidentas Gitanas Nausėda iš Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen gavęs patvirtinimą, kad Lietuvai vakcinų netrūks, vylėsi iki Mindauginių paskiepyti 70 proc. suaugusių šalies gyventojų. Vakcinų turime pakankamai, vidurvasaris atėjo, tačiau norinčių vakcinuotis nuo koronaviruso infekcijos – per mažai. Apie priežatis ir perspektyvas laidoje „15/15“ kalbėjo teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertas Dovydas Vitkauskas.
Dovydas Vitkauskas
Dovydas Vitkauskas / asm. archyvo nuotr.

– Kas vertė prezidentą tikėti, kad pavyks iki Mindauginių vakcinuoti 70 proc. Lietuvos gyventojų ir kodėl tai neįvyko?

– Visų pirma, nustatyti tikslus yra gerai, žiūrėti strategiškai taip pat. Peikti prezidento dėl to nereikia, bet reikia pagalvoti, ar planai buvo realistiški. Jei ne, ką strategiškai galėjome padaryti geriau, kad jie tokie taptų. Šiuo metu nuo tikslo esame gan toli.

Pilnai paskiepyta šiek tiek mažiau negu 40 proc. gyventojų. Bent vieną skiepą gavo šiek tiek daugiau negu 46 proc. Mano vertinimu, jeigu tolesni valdžios politiniai sprendimai bus teisingi ir sulauksime daugiau solidarumo iš verslo ir visuomenės, galėtume tikėtis proveržio.

– Kokias klaidas darė valdžia, vykdydama vakcinavimo viešinimo kampaniją?

– Iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) trūko labiau suprantamos komunikacijos. Savivaldybės šiuo atveju komunikavo suprantamiau, aiškiau, delikačiau ir žmonėms suprantama kalba. Ministerijos komunikacija buvo techninė, kartais per daug koncentruota į tam tikras rizikas. Taip, reikia žmones šviesti apie rizikas, bet reikia įvertinti, koks šios rizikos mastas.

Esu įsitikinęs, kad galimybių pasas – geras sprendimas, jis padėjo pasiekti geresnį rezultatą. Tą galiu tvirtinti objektyviai, lygindamas pasiektus rezultatus su kaimyne Estija, kurią mylime ir visada lygiuojamės. Estijoje 10–15 proc. mažesnė populiacijos dalis yra gavusi pirmąjį skiepą.

Sutinku ir su tuo, kad tikėtis, jog vasarą žmonės skubės skiepytis, yra mažai realistiška. Viena to priežasčių, likusios galimybių paso privilegijos po karantino. Pagrindinė – lankymasis masiniuose renginiuose. Bus žmonių, kurie dėl to vakcinuosis, bet tikėtis didelių skaičių nereikėtų.

Aktualu ir tai, kad SAM kontroliuoja persirgusiųjų skiepijimo procesą. Persirgusiems tai buvo leidžiama daryti po 180 dienų, dabar prailgintas terminas iki 210 dienų. Ministerija galėtų skatinti žmones ir leisti skiepytis, nežiūrint į šį laikotarpį. Vakcinų turime, skiepytis norinčiųjų yra. Remiantis e.sveikatos duomenimis, kalbama apie 250 tūkst. gyventojų.

– Ar teisingai suprantu, kad ši situacija tai užprogramuota problema rudenį, kuomet laukiama viruso plitimo suaktyvėjimo?

– Rizika yra ir mes tą riziką matome net šalyse, kurios pirmauja pagal vakcinacijos mastus. Neabejoju ir tuo, kad rudenį turėsime naujų viruso atmainų. Jos yra labiau plintančios, žmonės tikrai serga, aišku, mirčių yra žymiai mažiau, o tai geras įrodymas, kad vakcinos veikia, bet mes vis dar toli nuo to ekspertų išsvajoto septyniasdešimties procentų, apie kurį kalbėjo ir prezidentas.

Neužmirškime, kad pagrindinis vakcinos tikslas yra ne apsauga nuo teigiamo koronaviruso testo, tikslas yra apsaugoti nuo simptomų, tokių kaip mirtis ar sunki ligos forma bei jos gydymo ligoninėse. Būtent tai reikia komunikuoti, kad nebūtų vakcinų baimės.

VIDEO: 15/15: kodėl neišsipildė G.Nausėdos noras – paskiepyti 70 proc. žmonių iki Mindauginių

– Kaip jūs vertinate loterijas ar įvairiausių dovanų dalybas mainais į vakcinaciją?

– Loterijos tampa populiari praktika. Pradininkė Ohajo valstija Jungtinėse Amerikos Valstijoje. Ne viena šalis Europoje jau taiko, to planuoja imtis net Bulgarija, kurios rezultatai statistikos lentelėje prasčiausi. Graikija neseniai paskelbė, kad jaunimui nuo 18 iki 25 metų suteiks 150 eurų išmoką. Šalis tokiu būdu sprendžia dvi problemas, skatina vakcinaciją ir moka pinigus jaunimui, kurio nedarbo lygis probleminis.

Lietuvoje tokios kritinės situacijos, kuomet turėtų būti mokami pinigai iš biudžeto, nėra, bet pati loterija tikrai puiki motyvacija.

Tai pat daugiau norėčiau tikėti verslo įsitraukimu. Amerikos praktika rodo, kad tai veikia, o Lietuvoje nematau priežasčių kodėl verslas negalėtų būti atsakingas, skirdamas dalį biudžeto darbuotojams mainais už skiepą.

– Žmonių, kurie nori skiepytis, įtikinėti nereikia, bet kaip pasiekti auditoriją, kurie netiki skiepų nauda, o kalbos apie loterijas lydi skepticizmas, esą vakcinos tokios pavojingos, jog už jas siūlo net pinigus?

– Dienraštis „New York Times“ neseniai paviešino analitinę informaciją, kurioje teigiama, kad mRNA tipo vakcinos, kurių atitikmuo „Moderna“ ir „Pfizer“, ko gero, veiks visą gyvenimą.

Kol kas tai tik mokslininkų daroma prielaida, dar nėra objektyviai pakankamai duomenų, bet tai yra labai geras ženklas.

Nebus situacijos, apie kurią kalba daug žmonių, jog tai dar viena gripo vakcina, kurios reikės kasmet. Vakcinų sukurtas imunitetas bus tvarus. Tai lengviausias būdas įtikinėti vadinamuosius lengvuosius skeptikus.

Kitais atvejais, kuomet įrodyti naudą yra sudėtingiau, tokiems gyventojams galima siūlyti finansines paskatas ar sukurti privilegijas. Ir, žinoma, komunikacija apie vakcinų efektyvumą. Tai turi būti pirminis valdžios komunikacijos įrankis – vakcinos veikia geriau, negu bet kokia kita imuniteto įgijimo forma, kurią mes žinome šiandien.

Jeigu viskas klostysis gerai ir rudenį, rugsėjo mėnesį, sulaukus naujų viruso atmainų, visuomenė taps disciplinuotesnė, viliuosi priartėsime prie 70 proc. paskiepytos visuomenės tikslo, bet kol kas šiandien viskas atrodo dar pakankamai toli.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos