„Politikų skaidrumo situacija keičiasi lėtai“
Tarp dažniausiai pasitaikančių klaidų – informacijos apie sutuoktinių ar partnerių verslo ryšius trūkumas. Pavyzdžiui, socialdemokratų atstovo, dabartinio premjero Gintauto Palucko deklaracijoje nematyti, kad jo žmona yra vienos įmonės akcininkė. Kitų partijų narių deklaracijose trūksta informacijos apie skolinius įsipareigojimus ar kitas svarbias detales.
Nepaisant viešų diskusijų apie skaidrumo svarbą, situacija keičiasi lėtai. Antikorupcinės elgsenos ekspertas Sergejus Muravjovas 15min laidoje pabrėžė, kad skaidrumas nėra savaime korupcijos priešingybė.
Skaidrumas nėra savaime korupcijos priešingybė
„Skaidrumas yra aiškumas, dėl kurio mes, kaip bendruomenė, susitariame. Tai nereiškia, kad sistema automatiškai tampa nepažeidžiama. Skaidrumas yra įrankis, bet ne galutinis tikslas“, – teigė ekspertas.
Jis priminė, kad tikrasis skaidrumo siekis yra ne mažesnė korupcija, o kokybiškesni ir visuomenei naudingi sprendimai.
„Kai žmonės mato, kaip sprendimai priimami, jie jaučiasi labiau įtraukti ir pasitiki sistema. Deja, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad šiuo metu sprendimų priėmimas šalyje nėra pakankamai atviras“, – pridūrė S. Muravjovas.
Tūkstančiai deklaracijų, o jų tikrinti nėra kam
Lietuvoje privačių interesų deklaracijas privalo pateikti apie 180 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, tačiau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), pagrindinė šių deklaracijų priežiūros institucija, turi kiek daugiau nei 20 darbuotojų. Atitikties pareigūnų taip pat stinga. VTEK pirmininko G.Sakalausko teigimu, aktyviai veikiančių tokių specialistų yra apie 100, todėl sudėtinga užtikrinti efektyvią priežiūrą.
Komentuodamas tokią padėtį S.Muravjovas sako, kad 180 tūkst. deklaracijų yra milžiniškas skaičius, todėl būtina nustatyti prioritetus, atskirti tikslines grupes ir optimizuoti procesą.
„Pavyzdžiui, galima būtų taikyti Pareto principą, kai 20 proc. pastangų duoda 80 proc. bendro rezultato“, – pasiūlė S.Muravjovas.
Vis dėlto privačių interesų deklaracijų trūkumų problema kyla ne tik dėl resursų stokos. Pasak eksperto, Lietuvoje į skaidrumą ir korupcijos mažinimą dažnai žvelgiama per teisinę prizmę, užuot įvertinus tai kaip socialinių normų ir elgsenos pokyčių klausimą. Šiuo metu didžioji dalis antikorupcinių priemonių apsiriboja teisės aktų pakeitimais, nors svarbiausia – užtikrinti jų įgyvendinimą ir stebėseną.
Mes beveik neturime duomenų, kurie parodytų, kaip keičiasi žmonių elgesys institucijose
„Deja, mes beveik neturime duomenų, kurie parodytų, kaip keičiasi žmonių elgesys institucijose. Tyrimai dažniausiai apsiriboja klausimais, ar institucijos turi vidaus taisykles, tačiau nesigilinama į tai, kaip jos taikomos. Tai yra problema, nes be tikslių duomenų negalime spręsti, ar progresas yra realus“, – aiškino S.Muravjovas.
„Jeigu politikai susimauna pildydami deklaracijas, tai nėra tik jų asmeninė problema“
Antikorupcinės elgsenos eksperto kritikos sulaukė ne tik klaidų deklaracijose darantys Seimo nariai, bet ir politinės partijos, kurios, pasak S.Muravjovo, turėtų prisiimti daugiau atsakomybės.
„Jeigu politikai susimauna pildydami deklaracijas, tai nėra tik jų asmeninė problema. Tai yra ir jų partijų įvaizdžio klausimas. Ar partijai taip sudėtinga pasirūpinti, kad jų atstovai tinkamai užpildytų dokumentus?“, – retoriškai klausė ekspertas.
Jo manymu, partijos turėtų aktyviau įtraukti ekspertus, kurie padėtų politikams ne tik užtikrinti atitikimą teisės aktams, bet ir paaiškintų, kodėl skaidrumas yra svarbus visuomenei.
„Tai nėra sudėtinga, tačiau tai reikalauja šiek tiek daugiau proaktyvumo ir noro užbėgti galimoms problemoms už akių“, – pabrėžė S.Muravjovas.
Jis taip pat priminė, kad Lietuva Europos Sąjungoje (ES) pagal skaidrumo rodiklius yra stipri vidutiniokė, nusileidžianti tik Estijai tarp naujųjų ES narių. Pavyzdžiui, Lietuvos parlamentas, eksperto teigimu, pagal duomenų atvirumo lygį yra vienas pažangiausių pasaulyje.
Mums dar trūksta svarbiausių dalykų – nuoseklumo ir duomenimis grįstos analizės
„Nepaisant pažangos, mums dar trūksta svarbiausių dalykų – nuoseklumo ir duomenimis grįstos analizės. Galėtume daug pasimokyti iš Skandinavijos šalių, kurios investuoja į ilgalaikius sprendimus ir įtraukia visuomenę per piliečių asamblėjas bei dalyvaujamuosius biudžetus“, – atkreipia dėmesį S.Muravjovas.
„Žmonėms šiaip yra skaudu ir jie nori, kad daug kas būtų kitaip“
15min studijoje vykusiame pokalbyje su antikorupcinės elgsenos ekspertu taip pat išryškėjo dar viena problema – skaidrumas visuomenės dėmesio centre atsiduria tik tuomet, kai kyla skandalas.
„Taip, tie gerieji pavyzdžiai kažkaip nesulaukia tiek dėmesio, kiek norėtųsi. Bet aš manau, kad kai įvyksta koks nors skandalas, nėra taip, kad jis pasidaro įdomus vien dėl to, kad kalbame apie skaidrumą. Aš manau, kad žmonėms šiaip yra skaudu labai dažnai ir jie tikrai nori, kad daug kas būtų kitaip. Tiesiog didžioji dauguma žmonių yra nusisukę ir jie gyvena savo gyvenimus. Ir tikėtis iš jų, kad jie ims ir dabar įsitrauks į pokalbį prieš kažką, mano akimis, šiais laikais naivu. Tyrimai rodo, kad šiaip žmonės nėra linkę net įsiklausyti į retoriką ir žodyną, kuris yra apie priešpriešą. Jie nori tapatintis su teigiamomis žinutėmis“, – tvirtina S.Muravjovas.
Jo siūlymas – atsisakyti retorikos apie „kovą su korupcija“ ar „kovą su kyšininkavimu“. Eksperto teigimu, tokios frazės ne tik neveikia, bet dažnai duoda priešingą rezultatą – primena žmonėms apie blogąją patirtį ir skatina manyti, kad niekas nesikeičia.
„Vietoj to, verta kalbėti apie pozityvius pokyčius ir skatinti elgesį, kuris dera su visuomenės normomis. Pavyzdžiui, formuluoti žinutes, kurios akcentuoja tinkamumą ir atsakomybę, o ne grėsmę ar priekaištus. Tik taip galima paskatinti realius pokyčius ir sulaukti žmonių palaikymo“, – pabrėžė antikorupcinės elgsenos ekspertas S.Muravjovas.
Medijų rėmimo fondas projektui „Naujoji valdžia: turtai, verslai ir įtaka“ skyrė 9000 Eur dalinį finansavimą.