Įžvelgia ir klausimą dėl lygių galimybių
„Kelionės draudimas: jeigu lūš koja ar apendicitas koks ištiks – pagalbą gausi. Bet jeigu bus psichozės epizodas ar kokia kita ūmi psichikos sveikatos būklė – į medicininį draudimą pagalba neįeina.
Beje, ar tikrai mes dar vartojame žodį „isterija“ būsenoms apibūdinti? Gerai, kad apie klajojančią gimdą nieko parašyta nėra“, – socialiniame rašė K.Levickaitė.
Kaip 15min sakė K.Levickaitė, bendrą sveikatą mes suprantame kaip rimtą ir svarbią, tačiau psichikos sveikata tarsi atsiduria paraštėse.
„Tačiau XXI amžiuje mes visuomenėje kalbame apie didelę psichinės sveikatos svarbą, įvairių paslaugų poreikį.
Įvardiname, kad psichikos sveikata yra kiekvieno iš mūsų svarbi dalis. Bet labai daug yra institucinės stigmos, visuomenės stigmos. Čia – vienas iš pavyzdžių, kai psichikos sveikata, su tuo susiję dalykai yra tarsi atskiriami, nuvertinami. Tai yra ir lygių galimybių klausimas“, – teigė K.Levickaitė.
Gerai, kad apie klajojančią gimdą nieko parašyta nėra.
Pašnekovė akcentavo, kokia žinutė yra siunčiama visuomenei: „Kad su psichikos sveikatos būsenomis tu tvarkykis pats. Tai yra ne medicinos draudimo dalis.“
K.Levickaitė taip pat pabrėžė, kad tokios draudimo taisyklės yra sisteminis stigmos ir diskriminacijos pavyzdys, kad visuomenei reikia labai daug galvoti ir suprasti, su kuo žmonės susiduria: „Jei staiga (kelionės metu) žmogų ištinka sunki būsena ir jis turi draudimą, tai žmogui nėra jokios realios pagalbos, finansinės. Bet ji turi būti suteikiama.
Dar akivaizdu, kad labai trūksta psichikos sveikatos raštingumo. Žodžio „isterija“ mes tikrai nevartojame, tai žalingas žodis, kuris nuvertina žmogaus būseną. Tai didelis neraštingumas, rodantis srities neišmanymą“.
Reikia mokėti dvigubai didesnę įmoką
Savo įžvalgomis pasidalino ir Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil.
