„Lietuva gali ir turi suteikti galimybes po pasaulį išsibarsčiusiems savo vaikams būti tokiais pat mūsų šalies piliečiais, kokie esame mes visi. Pirmuoju žingsniu čia galėtų tapti elektroninio balsavimo užsienio lietuviams diegimas“, – pareiškė prezidentas savo pirmąjame metiniame pranešime Seime.
Prezidentui paraginus įdiegti elektroninį balsavimą, pritarimą dėl balsavimo internetu išreiškė ir Vyriausybė, tik siūlo visų pirma šį balsavimo būdą išbandyti Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad sąvokos „elektroninis balsavimas“ (online voting – angl. k.) ir „balsavimas internetu“ (internet voting – angl. k.) nėra tapačios. Elektroninis balsavimas apima ne tik balsavimą internetu, bet ir bet kokį kitą balsavimą pasitelkus elektroninius įrenginius. Tai ir balsavimas rinkimų apylinkėse specialiomis balsavimo mašinomis ar balsavimas specialiuose terminaluose, kitaip dar vadinamuose kioskuose.
Sąvokos „elektroninis balsavimas“ ir „balsavimas internetu“ nėra tapačios.
Tuo metu balsavimas internetu apibrėžiamas kur kas siauriau. Tai nuotolinio elektroninio balsavimo būdas, kai rinkėjas gali išreikšti savo valią rinkimuose ar referendume naudodamasis interneto ryšiu savo namuose, darbo vietoje ar kitur, kur yra interneto prieiga. Balsavimas internetu vyksta nekontroliuojamoje aplinkoje – ne rinkimų apylinkėje.
Užsienio lietuviai gali tik tikėtis, kad prezidentas turėjo omenyje būtent internetinį balsavimą, o ne kitus elektroninio balsavimo būdus.
Vyriausybė siūlo išbandyti užsienio apygardoje
„Vyriausybė pritarė Seimo narių siūlymui balsuoti internetu, tačiau siūloma pirmiausia šį balsavimo būdą išbandyti Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje. Išanalizavus rezultatus, būtų priimtas sprendimas dėl internetinio balsavimo visose apygardose“, – rašoma Teisingumo ministerijos pranešime.
Pastebima, kad Seimo svarstomas projektas numato tik Seimo rinkimų, o ne visų rinkimų ir referendumų reglamentuojančių įstatymų pakeitimus. Atsižvelgiant į tai, kad internetinio balsavimo sistemos sukūrimas iki 2020 m. Seimo rinkimų dėl laiko stokos sunkiai yra įmanomas, o Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda išliks kituose rinkimuose tik jei balsavusių skaičius naujausiuose rinkimuose bus didesnis nei 0,9 vidutinio rinkėjų apygardose skaičiaus, su tokiu Vyriausybės pasiūlymu, balsavimo internetu galimybė kituose rinkimuose priklausytų nuo užsienyje balsuojančių LR piliečių aktyvumo.
Su tokiu Vyriausybės pasiūlymu, balsavimo internetu galimybė kituose rinkimuose priklausytų nuo užsienyje balsuojančių LR piliečių aktyvumo.
Taikliai pastebėjo Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, kad būtų racionalu, jeigu Seimo nariai kartu aptartų ir balsavimo internetu galimybę ne tik Seimo, bet ir kituose rinkimuose bei referendumuose.
Taip pat būtų gerai leisti balsuoti internetu užsienyje esantiems piliečiams nepaisant, kokiai konkrečiai rinkimų apygardai jie priklausytų.
Ką numato internetinio balsavimo įstatymo projektas?
Projektą dėl internetinio balsavimo inicijavo valdantieji „socialdarbiečiai“, argumentuodami, kad dėl COVID-19 pandemijos keliamos grėsmės reikia įteisinti alternatyvų balsavimo būdą.
Kaip teigiama Teisingumo ministerijos pranešime, informacinės sistemos pirkimo, sukūrimo ir testavimo procedūros galėtų užtrukti nuo 18 iki 24 mėnesių. Kur kas daugiau nei liko iki rinkimų spalį.
Seimo svarstomas projektas leistų balsuoti internetu tris dienas – nuo rinkimų savaitės antradienio 9 val. iki ketvirtadienio 22 valandos. Internetu būtų galima balsuoti ne kartą – galiotų naujausia pareikšta valia. O rinkimų dieną asmuo turėtų galimybę perbalsuoti savo rinkimų apylinkėje. Tačiau balsavusiems tiek balsavimo vokais, tiek internetu, pirmenybė būtų teikiama internetiniam balsavimui ir gautas balsavimo vokas būtų pripažinamas netinkamu. Tokia projekto nuostata suponuoja, kad balsavimas internetu (kaip ir kiti alternatyvūs balsavimo būdai) yra patikimesnis nei balsavimas vokais.
Teisingai paminėta LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose, kad projekte nėra aiški rinkėjo asmens tapatybės nustatymo tvarka balsuojant internetu. Minima, jog rinkėjo asmens tapatybė būtų nustatoma naudojantis Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (toliau – VIISP), tačiau rinkėjai, įrašyti į užsienyje balsuojančių sąrašą, taip pat galėtų patvirtinti savo asmens tapatybę naudodami LR piliečio asmens tapatybės kortelės ar paso duomenimis. Nėra galutinai aišku, ar tokiu atveju nebūtų taikomas asmens tapatybės nustatymas VIISP, ir jei ne – toks rinkėjo asmens tapatybės nustatymo patikimumas pagal dokumento duomenis yra nepatikimas.
Reikėtų aiškiai numatyti galimus naudoti asmens tapatybės nustatymo būdų patikimumo kriterijus.
Taipogi, atkreiptinas dėmesys į tai, kad egzistuojantys VIISP asmens tapatybės nustatymo būdai teisinės galios ir saugumo prasme nėra lygiaverčiai. Europos Komisijos ekspertai yra pripažinę, kad šiuo metu eIDAS reglamento reikalavimus tenkina ir yra aukšto patikimumo tik vienas VIISP elektroninės atpažinties būdas – identifikavimas Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele.
Tačiau svarbu pastebėti, kad kiti VIISP identifikavimo būdai tiesiog nebuvo pateikti vertinimui. Todėl internetinio balsavimo sistemą reglamentuojančiuose teisės aktuose reikėtų aiškiai numatyti galimus naudoti asmens tapatybės nustatymo būdų patikimumo kriterijus.
Pandemija skatina ieškoti alternatyvių sprendimų
Europos Tarybos Venecijos komisija 2002 m. priėmė Gerosios rinkimų praktikos kodekso rekomendaciją nekeisti esminių rinkimų įstatymų elementų likus mažiau kaip metams iki rinkimų. LR Seimo kanceliarijos teisės departamentas išvadoje dėl įstatymo projekto pakeitimo pastebi, kad LR Konstitucinis Teismas 2019 m. vasario 15 d. nutarime taip pat pabrėžia, kad Gerosios rinkimų praktikos kodekse teisės aktų stabilumo užtikrinimas pripažintas esminiu dalyku garantuojant rinkimų proceso patikimumą. Vis tik rekomendacijos rengėjai neatsižvelgė į galimas neįprastas, ekstremalias aplinkybes iškilusias COVID-19 pandemijos metu.
Gera žinia ta, kad Lietuva ieško būdų sudaryti sąlygas rinkėjams balsuoti namuose, jei spalį užkluptų antra koronoviruso banga. LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, dalyvaujant dabartinei bei buvusiam Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkams, Laurai Matjošaitytei ir Zenonui Vaigauskui, pritarė Seimo narių siūlymui susidarius ekstremaliai situacijai ar ekstremaliam įvykiui leisti balsuoti namuose saviizoliacijoje esantiems rinkėjams, kaip ir kitiems rinkėjams, kurių galimybės atvykti į rinkimų apylinkę yra ribotos. Taip pat, tokios sąlygos būtų suteikiamos ir užsienyje esantiems rinkėjams susiklosčius situacijai, dėl kurios tiesioginis balsavimas toje valstybėje būtų negalimas.
Gera žinia ta, kad Lietuva ieško būdų sudaryti sąlygas rinkėjams balsuoti namuose, jei spalį užkluptų antra koronoviruso banga.
Abiem atvejais pritarta įgyvendinti dar vieną paštui alternatyvų balsavimo būdą – galimybę rinkėjui balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, kuris būtų galimas tik turint rinkėjui žinomą Vyriausiosios rinkimų komisijos atsiųstą specialų elektroninio balsavimo kodą. Vis tik pastarasis balsavimo kodais metodas būtų įmanomas tik išvardintomis aplinkybėmis bei su sąlyga, kad Vyriausioji rinkimų komisija spės paruošti techninius sprendimus iki ateinančių rinkimų.
Šis įstatymo pataisų projektas buvo svarstomas šių metų birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo rytiniame posėdyje. Labai gaila, kad posėdyje vykstant Seimo narių diskusijoms buvo painiojamos skirtingų įstatymo projektų pataisos. O taip pat, svarstomas projekto pasiūlymas buvo lyginamas su Estijos internetiniu balsavimu. Svarbu akcentuoti, kad Seimo narės Irenos Šiaulienės pateiktas pasiūlymas įstatymo projektui, dėl kurio turėjo būti priimtas sprendimas, toli gražu nėra internetinis balsavimas ir negali būti lyginamas su Vyriausybės pritartu internetinio balsavimo projektu. Pritrūkus balsų, balsavimas atidėtas kitam kartui.
Klaidų išvengti padėtų užsienio šalių praktika
Balsavimas internetu kaimyninėje Estijoje įteisintas nuo 2005 m. Remiantis statistiniais Estijos balsavimo duomenimis, šis būdas šalyje 2019 m. buvo populiariausias, jį rinkosi daugiau kaip 40 proc. rinkėjų. Estijos rinkimų biuro vadovo Arne Koitmäe teigimu, tradiciniam balsavimui prireikia apie 30 minučių, o internetiniam pakanka vos trijų. Jis ypač patogus žmonėms su negalia bei balsuojantiems užsienyje. Oficialiais duomenimis, šis metodas yra neutralus lyties ir amžiaus atžvilgiu, nedaro įtakos žmonių politinėms nuostatoms.
Birželio mėnesį Lietuvos ir Estijos rinkimų komisijų vadovai L.Matjošaitytė ir A.Koitmäe bei Latvijos Prezidento patarėja skaitmeninės politikos klausimais Ieva Ilves susitiko Baltijos šalių skaitmeninio burbulo konferencijoje. Jie vienbalsiai sutarė, kad siekiant įgyvendinti internetinį balsavimą pirmiausiai reikia sukurti visapusišką e. valdžios ekosistemą.
Pasak I.Ilves, „COVID-19“ galima apibūdinti kaip force majeure. Tačiau, jos teigimu, pandemija taip pat yra ir galimybė, nes pakėlė skaitmeninių sprendimų paiešką į politikų darbotvarkės viršūnę.
Galima teigti, kad Lietuva yra pasiruošusi kibernetinio saugumo aspektais balsuoti internetu.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) duomenimis, Prancūzijoje balsavimas internetu parlamento rinkimuose užsienyje esantiems piliečiams buvo pirmą kartą pristatytas 2012 m. Deja, 2017 m. jo buvo atsisakyta dėl kibernetinio saugumo rizikų. Vis tik 2020 m., dar prieš Pasaulio sveikatos organizacijos koronaviruso protrūkio paskelbimą pandemija, Prancūzija vėl ryžtasi atnaujinti užsienyje balsuojantiems internetinio balsavimo galimybę konsuliniuose rinkimuose, kurie, beje, dėl pandemijos nukeliami į 2021 m. gegužę.
Sprendimas atnaujinti internetinį balsavimą buvo priimtas Prancūzijoje panaikinus kibernetinio saugumo spragas. Paskutiniais Jungtinių Tautų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Prancūzija užima 3-čiąją vietą pagal Globalų kibernetinio saugumo indeksą (Global Cybersecurity Index, GCI). Tuo tarpu, Lietuva nė kiek neatsilieka ir užima 4-ąją vietą, o Estija – 5-ąją, tad galima teigti, kad Lietuva yra pasiruošusi kibernetinio saugumo aspektais balsuoti internetu.
Skaitmeninis Baltijos burbulas – pagalba Seimui
Bendra diasporos profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Ekonominio bendradarbiavimo komisijos iniciatyvinė grupė „LTiVote“ iškart po savivaldybių rinkimų Prancūzijoje, birželio 29 d., rengia antrąjį Baltijos šalių skaitmeninio burbulo renginį. Jame Prancūzijos Nacionalinės kibernetinio saugumo agentūros generalinis direktorius Guillaume Poupard, Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Claire Lignieres-Counathe ir kiti specialistai aptars Prancūzijos internetinio balsavimo patirtį, kilusias grėsmes ir kitus kibernetinio saugumo aspektus.
Baltijos šalių skaitmeninio burbulo renginyje pateikta informacija gali būti itin aktuali ir naudinga LR Seimo posėdžiui, kuriame bus svarstomos internetinio balsavimo pataisos.
Aurelija Orlova yra e. valdžios sprendimų ekspertė, „Global Lithuanian Leaders” e. valdžios ir internetinio balsavimo iniciatyvinės grupės „LTiVote” narė, Italijos Pjemonto lietuvių bendruomenės pirmininkė.
