A.Mickevičiaus gatvėje jau prasidėjo važiuojamosios dalies bei šaligatvių remonto darbai. Tuo pačiu numatyta tvarkyti ir čia augančius medžius.
Pasak A.Davenio, prieš daugiau nei dešimtmetį visi A.Mickevičiaus gatvės medžiai buvo „nugalvinti“, o tai – pats didžiausias nusikaltimas genėjimo praktikoje.
Iš pradžių veikusi vienašališkai ir žadėjusi iškirsti beveik visus senus medžius, o jų vietoje pasodinti naujus, vietos valdžia susidūrė su dalies visuomenės pasipriešinimu. Konfliktas nuvedė abi konfliktuojančias puses į teismą. Kauno miesto savivaldybė buvo priversta imtis veiksmų: pasamdė aukščiausios kompetencijos specialistus, kad jie įvertintų medžių būklę ir nuspręstų, kurie iš jų toliau liks žaliuoti, o kuriuos dėl itin prastos būklės privalu pakeisti naujais. Kirtimo darbus gatvėse pristabdė teismo sprendimas.
Ekspertinį vertinimą atliko miškotyros mokslų daktaras, A.Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius Julius Bačkaitis ir Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas Arvydas Rutkauskas bei jiems talkinęs konsultantas arboristikai – Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis. Pirmiesiems dviems už A.Mickevičiaus ir V.Putvinskio gatvių medžių būklės ekspertizę bus sumokėta po 2 600 eurų. Trečiasis, įgijęs patirties įvairiose užsienio šalyse, pluša visuomeniniais pagrindais.
„Ištyrėme 130 A.Mickevičiaus gatvėje augančių medžių, iš kurių 29 yra jauni. Vidutinis medžių aukštis – apie 13 metrų. Kai kurie pasiekia ir 17 metrų. Skersmuo vidutiniškai siekia apie 40 cm. Dėl jaunųjų niekam širdies neskauda, nes jie gali būti be problemų persodinami. Iš 101 senesnių medžių 46 būklė yra bloga arba labai bloga. Vienas netgi yra sausas. Visiškai sveiki - 23. Kiti – patenkinamos būklės“, – reziumavo J.Bačkaitis.
Prastos medžių būklės viena iš pagrindinių priežasčių – senas genėjimas, vykdytas prieš 15 ar 20 metų. Pasak A.Davenio, prieš daugiau nei dešimtmetį visi A.Mickevičiaus gatvės medžiai buvo „nugalvinti“, o tai – pats didžiausias nusikaltimas genėjimo praktikoje.
„Kaunas turi savo genėjimo stilių. Niekur kitur taip negeni, kaip čia. Tuomet žmonės vos nulaikydami pjūklą atsistojo į bokštelį ir pjovė tiek, kiek jiems buvo negaila. Dėl to turime sudarkytus, sužalotus, išniekintus augalus.
Taip, medis – žaliasis miesto gyventojas, atliekantis kilnią misiją. Tačiau miestas turi priimti sprendimą, ar tokį suluošintą augalą toliau bandyti išsaugoti. Jo augimo erdvė mieste yra minimali, apribota. Mūsų tėvai pokario metais, neįvertinę, nenumatę, kas dėsis po 50-70 metų, sodino, kas pakliuvo po ranka. Tad tie augalai augo suluošinti, marinami tam, kad anksčiau laiko susentų“, – situaciją nupasakojo A.Davenis.
Iškirsti būtina 24
Ant medžių aptiktos „žaizdos“ – senos. Per žaizdas įsimetę puviniai, kurie pasklinda po visą kamieną. Kaštonus kankina ir lapų kenkėjai, bet tai – ne esminis žalos šaltinis. Jis tai išnyksta, tai vėl atsiranda. Kaštonai su tuo gali kovoti.
„Apžiūrėjome medžius atskirai, o tuomet palyginome duomenis. Iškirsti būtinai reikia 24 medžius. Dėl savo būklės jie negali toliau gatvėje būt. Iškirsti reikia ne dėl gatvės rekonstrukcijos, bet pačių žmonių saugumo.
Yra 27 medžiai, kurie smarkiai nugenėti – maždaug 6 metrų aukštyje. Įsimetę didžiuliai puviniai. Jei lajos nebus labai pažemintos, tikėtina, kad po metų kitų jos bus išplėšytos į gabalus vėjo, sniego, apledėjimo. Kas tuomet bus kaltas? Žmonės kreipsis į savivaldybę, kad atlygintų tokio medžio padarytą žalą, o savivaldybė kreipsis į mus – ekspertai nenurodė, kad reikia iškirsti.
Gal kirsti jų ir nereikėtų dar, bet apgenėti stipriai – taip. Čia ir kyla problema. Teisės aktai neleidžia genėti skeletinių šakų. Turi genėti smulkiąsias šakeles. Jų genėjimas problemą išsprendžia tik metams. Tuomet savivaldybė turi genėti jas kasmet. Medžiai atrodys tragiškai. Po 10 metų, esu beveik įsitikinęs, visus tuos medžius reikės iškirsti“, – patikino J.Bačkaitis.
Miesto medžiai stokoja mitybos. Iš kur jam gauti vandens, jei visas jis nubėga į kanalizaciją? Yra tokių augalų, kurie pažeisti 95 proc.
Anot jo, dar yra 28 medžiai, kuriuos genėti reiktų jau mažiau. Jų būklė dabar yra patenkinama – puviniai nėra dideli. Tiesa, abu ekspertai patikino, jog visus medžius galima bandyti išlaikyti, bet tai bus laikina ir kainuos didžiulius pinigus. Lietuvoje tinkama miesto medžių priežiūros praktika nėra susiformavusi.
„Medžių būklė yra bloga. Labai bloga. Tiriame fiziologinį medžio gyvybingumą, t.y., gebėjimą gyventi ten, kur jis pasodintas, ir fizinį stabilumą. O šalia gatvių jiems augti yra sunku, nes neturi daug erdvės – lyg būtų nukapotos kojos. Vis dėlto, išsaugoti juos yra įmanoma. Tik reikia slaugyti. Nes miesto medžiai stokoja mitybos. Iš kur jam gauti vandens, jei visas jis nubėga į kanalizaciją? Yra tokių augalų, kurie pažeisti 95 proc. Daugelis medžių yra anksčiau laiko susenę“, – išvadas pateikė A.Davenis.
Paisys ekspertų išvadų
Ekspertų išvadų išklausyti susirinko apie 15 kauniečių. Vos keletas jų gyvena A.Mickevičiaus gatvėje. Paklausus jų, ką mano apie medžių kirtimą, šie pasisakė esantys už – jei tik tie medžiai kelia kokią tai grėsmę jiems ir jų namams. Tarp susirinkusiųjų kilo žodinis konfliktas.
„Nesisavinkite medžių. Jei gyvenate šalia, manote, kad galite spręsti jų likimą? Tai ne jūsų vienų medžiai. Jei kiekvienas čia dėl krentančio šešėlio prašys pjauti medžius, kuo visa tai baigsis?“, – tikino viena iš prieš medžių kirtimą kategoriškai pasisakanti moteris.
Vienas aršiausių protestuotojų, advokatas Saulius Dambrauskas, ekspertų pasiteiravo, ar apželdinimo bei želdinių priežiūros projektas miestui yra reikalingas, ir ar jis galėtų gelbėti metodiškai prižiūrint želdinius, kad kuo daugiau jų būtų išsaugota. Ekspertai atsakė „taip“.
Kauno miesto savivaldybės atstovai patikino, jog į ekspertų išvadas, tęsiant A.Mickevičiaus darbus, bus griežtai atsižvelgta. Ar dalies suplanuotų kirsti medžių palikimas atsilieps gatvės bei šaligatvių rekonstrukcijos kokybei?
„Ne. Tik kelininkams bus sunkiau dirbti. Ir gal remontuoti teks ne po 20, o 15 metų“, – atsakė Kauno miesto savivaldybės mero patarėjas ryšiams su visuomene Tomas Grigalevičius.
Grasina grupiniu ieškiniu
Kol savivaldybė bando taikyti skaidresnę bei aiškesnę informacijos sklaidą, protestuotojai prieš medžių kirtimą toliau galanda karo kirvius. Pasak jų lyderio S.Dambrausko, dėl Kauno medžių ir Ąžuolyno gynimo nustatytu terminu buvo pateiktas ieškinys teismui.
„Didelė dalis inteligentiškos Kauno visuomenės brangina Kauno kultūrinį tapatumą ir unikalumą ir mano, kad jokia valdžia neturi teisės vienasmeniškai nuspręsti jį sunaikinti pakeičiant pagal savo skonį. Kadangi tokie pokyčiai yra negrįžtami, jiems turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir visuomenės dalyvavimas. Kaune pradėti teisiniai procesai tebevyksta ir galiausiai teismams teks pasisakyti tiek dėl Orhuso konvencijos, kuri užtikrina visuomenės teises į informaciją bei dalyvavimą priimant sprendimus ir teisę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais“, – teigė S.Dambrauskas.
Pasak jo, rugsėjo 27 d. byloje, kurioje teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir prieš mėnesį sustabdė medžių šalinimą Kauno gatvėse, teismo nustatytu terminu buvo pateiktas ieškinys, kuriuo ieškovai prašo pripažinti teisę suinteresuotai visuomenei dalyvauti priimant sprendimus dėl Kaune planuojamų veiklų, planų ir programų, tiek susijusių su Kauno Ąžuolynu, tiek ir su medžių grupių šalinimu Kauno gatvėse.
„Medžių šalinimas Kaune iki šiol buvo vykdomas be jokio želdinių pertvarkymo projekto vien prisidengiant techniniu gatvių ir šaligatvių remontu, todėl ieškovai, be kita ko, prašo uždrausti Kauno miesto savivaldybei šalinti želdinius Kauno mieste dėl vykdomo gatvių ir šaligatvių remonto, neparengus želdinių tvarkymo-pertvarkymo projektų.
Tuo pačiu ieškiniu siekiama, kad dėl Ąžuolyno pertvarkymo būtų atlikta privaloma strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir būtų nustatyti reikalavimai, kurių laikantis būtų maksimaliai sumažintas planuojamų veiklų galimas pražūtingas poveikis Ąžuolynui“, – ieškinio esmę išdėstė advokatas.
Jo teigimu, dėl Kauno medžių ir Ąžuolyno gynimo pradėta speciali grupės ieškinio parengimo procedūra. Suinteresuota visuomenė pateikė reikalavimus Kauno miesto savivaldybei, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai ir Kauno regioninio parko direkcijai ir įspėjo, kad jeigu nurodyti reikalavimai nebus įvykdyti per 30 dienų nuo gavimo dienos, bus pareikštas grupės ieškinys, kuriuo bus siekiama apginti viešąjį interesą. Tai bus pirmas atvejis, kada šia procedūra bus pasinaudota Lietuvoje.
Pati procedūra turi socialinį svorį – tokį ieškinį privalo inicijuoti ne mažesnė negu 20 žmonių grupė, o prasidėjus tokiai bylai teismas turės nustatyti 2-3 mėnesių terminą, per kurį kiekvienas suinteresuotas asmuo galės prisijungti prie grupės. Tik tokiu būdu, S.Dambrauso įsitikinimu, gali būti užtikrintas realus visuomenės įsikišimas į tuos procesus, kuriuose jos nuomonė ir dalyvavimas iki šiol neva tai buvo ignoruojamas.
Ieško finansinės paramos
Teisminė kova su Kauno miesto savivaldybe dėl viešojo intereso gynimo protestuotojams kainuos nemažą sumą pinigų. Žinodamas tai, jų lyderis inicijavo, o asociacija "Aplinkosaugos koalicija" sutiko atidaryti specialią sąskaitą – Kauno medžių gelbėjimo fondas, į kurią suinteresuoti asmenys gali siųsti paramą.
Surinktos lėšos bus skiriamos bylinėjimosi, ekspertizių, viešosios informacinės sklaidos bei kitoms galimoms išlaidoms ir sąnaudoms finansuoti, o esant reikalui – bylinėjimosi rizikai amortizuoti.
„Mes neketiname trukdyti miesto tvarkymui ar pozityvioms permainoms, tačiau tai negali vykti miesto vertybių sąskaita. Mes tik siekiame, kad prieš įgyvendinant kertinius projektus, tokius kaip Kauno Ąžuolyno rekonstravimas bei su juo susiję projektai, masinis Kauno gatvių želdinių šalinimas ar keitimas, būtų atlikti projektai bei privalomi tyrimai ir apie tai būtų tinkamai informuojama visuomenė.
Kauno gatvių želdynai neturi būti traktuojami tik kaip nereikšmingas trukdantis elementas gatvių remontų projektuose. Mes siekiame, kad Kauno želdynų priežiūra bei atnaujinimas vyktų ne spontaniškai pagal valdininkų užmojus ir siaurus interesus, o pagal specialistų parengtus želdynų projektus“, – dar kartą pabrėžė S.Dambrauskas.
