Gegužės 5-ąją dieną Panevėžyje surengto ekonomikos forumo metu buvo pasidalinta įžvalgomis apie penktojo pagal dydį miesto dabartį ir ateitį.
2017 m. pradžioje Panevėžio apskrityje gyveno 225 tūkst. gyventojų, 2014 metų pradžioje – beveik 265 tūkst.. Palyginimui 2009 m. šis skaičius siekė beveik 293 tūkst.
Kitaip tariant, per aštuonerius metus migracijos balansas buvo -67,8 tūkst. Iš apskrities į kitus Lietuvos regionus arba užsienio šalis išvyko apie 23 proc. regiono gyventojų.
2017 m. balandžio mėnesį nedarbas Panevėžio regione siekė 9,1 proc. Nepaisant nedarbo mažėjimo tendencijos ir neblogų ūkio augimo rodiklių, Panevėžio atgimimas vis dar atrodo labai tolimas.
Regionas susiduria su problemomis, tipinėmis kitiems vidutinio dydžio Lietuvos miestams – aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas, investicijų ir aiškios strategijos stoka.
47 hektarus pramoninės plėtros turinti Panevėžio Laisvoji ekonominė zona (LEZ) kol kas sulaukė tik vieno rimtesnio investuotojo. Norvegų tekstilės gamintojas „Devold“ 2015 m. atidarė gamyklą, kurioje dirba 300 darbuotojų.
Panevėžio teritorinėje darbo biržoje didžiausią paklausą turėjo pardavimo vadybininkų ir pardavėjų specialybės, taip pat administratoriai, tarptautinių krovinių pervežimo transporto priemonių vairuotojai, virėjai, statybininkai, betonuotojai.
Trūksta profesionalų
Vieno sėkmingiausių Lietuvos vadovų, „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinio direktoriaus Raimundo Petrausko teigimu, Panevėžio privalumu ir trūkumu tuo pačiu metu tampa pramonės akcentas.
„Viena vertus, Panevėžys gerąja prasme tapo lyg savotišku Detroitu, kur atsikraustė metalo apdirbimo įmonės, tuo pačiu nemažai skandinaviško kapitalo įmonių, tačiau, nepaisant buvusios pramonės, juntamas specialistų trūkumas. Ypač aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų“, – teigė jis.
„Daug kas kalba, kad čia tik varžtelius įsukinėti reikalingi darbuotojai. Taip, yra dalis tų, kurie gal tik įsukinėja varžtelius, tačiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis yra didžiulis. Šiuo metu nei ta aukštoji mokykla, nei universiteto padalinys, nei kolegija to poreikio nepatenkina, specialistų trūksta“, – konstatavo R.Petrauskas.
Jo manymu, Panevėžiui netinka atlyginimo dydžio faktorius. „Jau dabar yra tų įmonių, kurios moka didesnius nei visos Lietuvos mastu vidutinius atlyginimus. Manau, kad jauniems žmonėms trūksta traukos centro. Jiems svarbu ir laisvalaikis, ir šeima, ir infrastruktūra, ir kažkoks bendras miesto fonas. Daugiau įvairių jiems skirtų kultūrinių renginių. Tad atsakymas būtų visų šių dalykų suma“, – sakė „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius.
Į „Rail Baltica“ vilčių nededa
R.Petrauskas pažymėjo, kad neverta tikėtis, jog Panevėžį prikels numatyta „Rail Baltica“ vėžė.
„Tai yra labai toli. Jei lauksime tos vėžės ir nieko nedarysime, tai gali būti, kad Rail Baltica čia net ir nestabtels, pravažiuos. Kai tai bus, gal ir bus galima pritraukti daugiau jaunų žmonių, atsiras turistų, bet tam, kad Panevėžys iki tol būtų, jau dabar reikalingi traukos centrai, kažkas tokio, dėl ko norėtųsi čia pasilikti, nuolat gyventi“, – sakė jis.
R.Petrauskas juokavo, kad ko jau ko, o štai prekybos centrų Panevėžiui netrūksta.
Paklaustas, kas turėtų tapti tais traukos centrais, R.Petrauskas juokavo, kad ko jau ko, o štai prekybos centrų Panevėžiui netrūksta.
„Pirmiausia tai turėtų būti kultūros, meno, sporto, verslo kombinacija. Aš kartas nuo karto susitinku su aktyviais moksleiviais, tai iš jų juntama tokia energija, kurią tinkamai nukreipus galima bent jau vieną kitą renginį suorganizuoti. Vien fabrikai visko neišspręs. Nei kultūra, nei kitos sritys nesuaktyvės be aktyvių žmonių“, – pridūrė generalinis direktorius.
Jo teigimu, neverta laukti, kol valstybinės institucijos kažką pakeis. „Svarbiausia, kad valstybinės institucijos netrukdytų. Savivaldybė gali imtis tų iniciatyvių, kurti platformas kalbėti, bendrauti, reikšti nuomonę, tačiau esmė yra, kad patys jauni žmonės suprastų, jog nuo jų kažkas priklauso. Daug kas turi puikių idėjų, jau šimtą kartų bandė, darė, bet jiems nepagelbėjo ir nepavyko. Tokių žmonių motyvacija dingsta“, – konstatavo R.Petrauskas, pridurdamas, kad prie tokių miestų kaip Panevėžys sėkmės prisidėtų ir realiai įgyvendinama regioninė politika.
Trukdo aukštosios mokyklos trūkumas
R.Petrauskas pastebėjo, kad Laisvosios ekonominės zonos veikia tokiu atveju, kai yra bendra strategija.
„Nereiktų įsivaizduoti, kad čia pastatėm, padarėm ir Niujorkas jau stovi. Nusiteikime, kad verslas žiūri, vertina, yra didelė konkurencija. Laisvoji ekonominė zona yra puiki galimybė, bet jei regione nėra aukštosios mokyklos, nėra specialistų, tai tada atitinkamai ji tampa beverte. Šiuo metu kai kalbame, kad Panevėžyje neliks aukštojo mokslo, tai investuotojai tai girdi ir mano, aha, tai mes tada keliamės į Kauną, nes ten ir specialistai, ir universitetai. Negalime vienareikšmiškai pasakyti, kad LEZ pavyko ar nepavyko, nes tai žymiai daugiau nei kažkokia fizinė erdvė, kur galima statyti kažkokią gamyklą“, – kalbėjo Panevėžio regione veikiančios įmonės vadovas.
R.Petrauskas pabrėžė, kad Panevėžys turi gerą geografinę lokaciją, pramonės potencialą.
„Jei pavyktų pritraukti daugiau gabių, jaunų žmonių, norinčių keisti, norinčių patiems daryti pokyčius, tai Panevėžys tam turi galimybę. Galbūt reikėtų aiškesnio fokuso, kur link norima nukeliauti. Galimybės tikrai yra, bet tai neatsitiks per dieną, mėnesį ar net metus“, – Panevėžio ir panašių miestų bandymus atsigauti apibendrino „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius.
Nori ne grįžti ir dirbti, o kurti verslą
Panevėžio ekonomikos forume dalyvavusios tarptautinio profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ vadovės Kotrynos Stankutės – Jaščemskienės teigimu, daugelis iš mažesnių miestų išvykstančių jaunų žmonių savo gimtajame mieste norėtų sukurti verslą.
„Ruošdamasi Panevėžio ekonomikos forumui mūsų „Talentai Lietuvai“ programos, kviečiančios po studijų užsienyje grįžti ir dirbti Lietuvoje, dalyviams išsiunčiau keletą klausimų apie tai, ką jie mano apie savo gimtąjį miestą.
Užsienyje studijuojantis jaunimas atsakymuose nurodė, kuo jų miestas ar miestelis jiems yra brangus, ko, jų nuomone, reiktų, kad miestas augtų. Paskutinis klausimas prašė nurodyti, kaip jie norėtų ar galėtų prisidėti prie savo miesto augimo ir stiprinimo. Mažiausiai jų iš galimų atsakymų pasirinko „grįžti ir dirbti“ variantą, o daugiausiai – „ateityje sukurti ten savo verslą“. Žinoma, reiktų atlikti išsamesnį tyrimą, tačiau ir šie beveik 100 žmonių atsakymai aiškiai sufleruoja, kad miestai savo tikslinę auditoriją galėtų kviesti kurti verslą ir, žinoma, sudaryti tam itin palankias ir konkurencingas sąlygas“, – pasakojo ji.
„Tarptautinis talentų konkurencingumo indeksas, parengtas Insead, labai aiškiai nurodo du esminius komponentus, ką miestai ir šalys turi užtikrinti norėdamos išlaikyti ir prisitraukti talentus: aukštos kokybės gyvenimo sąlygos ir aplinka bei tarptautinės karjeros galimybės“, – pridūrė K.Stankutė-Jaščemskienė.
Siūlo ne tik gražinti, bet ir kurti komunikacijos strategiją
Ekspertės teigimu, žmonėms svarbu, kokioje aplinkoje jie gyvena, tad miesto gražinimo projektai nėra nereikšmingi, tačiau tokiam miestui kaip Panevėžys reikia vertinti investicijas, išsaugoti talentus.
Tikiu, kiekvienam miestui svarbu turėti savo komunikacijos strategiją su žinute apie gyvenimo kokybę, galimybes, saugumą, kurti, dirbti su kuo daugiau tai iliustruojančių vaizdų, – pastebėjo „Global Lithuanian Leaders“ vadovė.
„Miestui būtina turėti ir tarptautinių investicijų pritraukimo, naujų verslų kūrimo skatinimo strategijas bei talentų išlaikymo bei pritraukimo viziją. Čia jau kyla klausimas, kokį Panevėžį mato kitų miestų gyventojai ar išvykę tautiečiai. Tikiu, kiekvienam miestui svarbu turėti savo komunikacijos strategiją su žinute apie gyvenimo kokybę, galimybes, saugumą, kurti, dirbti su kuo daugiau tai iliustruojančių vaizdų. Šiandien dienai suvedus į Google vaizdų paiešką žodį Panevėžys gaunu nemažai žalio miesto panoraminių nuotraukų, keletą parkų ir skulptūrų. Tačiau tikrai pasigendu tikrų žmonių nuotraukų, ką jie veikia ir kaip turiningai leidžia čia laiką, ką veikia ir kur laiką leidžia jaunimas, tarptautinėse įmonėse dirbantys profesionalai“, – pastebėjo „Global Lithuanian Leaders“ vadovė.
K.Stankutės-Jaščemskienės teigimu, jaunimas nevyksta į užsienį todėl, kad bėgtų nuo Lietuvos. Jie ieško patrauklios ir perspektyvios gyvenimo bei darbo vietos.
„Renkasi miestus, kurie pilni karjeros galimybių, kokybiško švietimo ir žinių mainų centrų, kokybiško laisvalaikio erdvių, turi sutvarkytą infrastruktūrą. Lietuvoje tokių miestų turime. Tad jaunų ir gabių žmonių traukos centru gali būti ir šiose srityse namų darbus pasidaręs Lietuvos miestas ir bet kuris pasaulinis tokias galimybes ir aplinką pasiūlysiantis metropolis“, – pasakojo ekspertė.
„Labai priklauso nuo žmogaus konteksto ir ambicijų. Žinoma, kol kas vienintelis gyventojų skaičiumi augantis, šiuos dalykus pasiūlyti galintis miestas – sostinė Vilnius“, – konstatavo Panevėžio ekonomikos forume apie talentų pritraukimą ir išsaugojimą kalbėjusi „Global Lithuanian Leaders“ vadovė.
