Kokie yra nuotolinio ugdymo iššūkiai ir galimybės? Diskutuoti apie tai šią savaitę pakvietė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai bei nepriklausomi ekspertai.
Diskusijoje savo mintimis ir siūlymais dalinosi Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas, VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius Arminas Varanauskas, tėvų atstovas, STRATA Inovacijų politikos analizės skyriaus vadovas Ramojus Reimeris, TS-LKD pirmininko pavaduotoja, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir TS-LKD rinkimų programos rengimo grupės vadovė dr. Jurgita Šiugždinienė.
Nuotolinis mokymas – pradžia ateičiai
Kaip pristatydama diskusiją sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lietuvoje paskelbus karantiną ir pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai su daugybe iššūkių susiduria įvairios sritys, o švietimas – viena iš jų.
„Nenorime, kad pusmetis taptų prarastu laiku. Didysis krūvis tenka mokytojams. Mes nutarėme apklausti, su kokiais iššūkiais susiduria mokytojai. Paaiškėjo, jog situacija priklauso nuo skirtingų mokyklų, taip pat paaiškėjo, kad trūksta sutelkto požiūrio ir vieno centro, kuris padėtų mokykloms ir mokytojams dirbti. Net vienos šeimos vaikai gali eiti į skirtingas mokyklas ir ten situacija gana skirtinga. Todėl ir reikia vieningesnės sistemos. Mokyklų autonomija gerai, tačiau visiems vaikams turi būti sudarytos kaip įmanoma labiau vienodos galimybės“, – sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kalbėdama apie dažniausiai minimus ir pastebimus iššūkius ji įvardijo prieigą prie turinio – šią problemą kelia mokytojai, taip pat jie susiduria su iššūkiais dėl platformų, kompiuterių, kai ypač pradžioje dėl jų trūkumo nebuvo galima užtikrinti vienodai prieinamo ugdymo proceso visiems.Tėvams taip pat nėra lengva, kuomet turi nuotoliniu būdu ne tik dirbti savo tiesioginį darbą, bet ir padėti vaikams. Ypač sunku kelis vaikus turintiems – kaip organizuoti prieigą prie kompiuterių, kaip dirbti visiems vienu metu.
Dalį problemų įmanoma spręsti jau dabar, taip pat nepamiršti rudens, mat nežinia, ar vėl nepasikartos panašus scenarijus.
„Tikimės, kad vyriausybė atsižvelgs į mūsų pasiūlymus, nes norime padėti sistemai. Manome, kad mūsų idėjos prisidėtų prie geresnio nuotolinio mokymo proceso, kad padidintų pasitikėjimą tarp mokytojų, tėvų ir moksleivių. Šiandien reikalinga pagalba, kad mokytojai jaustųsi geriau, kad tėvai galėtų būti ramūs, jog jų vaikai gauna pakankamai informacijos“, – kalbėjo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kaip pastebėjo diskusijos dalyviai, staiga prasidėjęs nuotolinis mokymas turi tapti pradžia ateičiai ir net gyvenant įprastu režimu dalį mokymo proceso galima perkelti į virtualią erdvę.
Kokių sprendimų reikia sėkmingam nuotolinio ugdymo įgyvendinimui? Kokia ilgalaikė strategija turėtų būti, siekiant, kad nuotoliniai ugdymo metodai išliktų svarbia švietimo proceso dalimi ir po COVID-19 sukeltos pandemijos? Ar nuotolinį mokymą galime matyti ne kaip problemą, o kaip galimybę Lietuvos švietimo sistemai?
Trūksta strateginės lyderystės
TS-LKD rinkimų programos rengimo grupės vadovė dr. J.Šiugždinienė pateikė siūlymus, kurie išsigrynino po pokalbių su mokyklų administracija, mokytojais, savivaldybėmis bei ekspertais.
„Kalbant apie mūsų siūlymus, yra dvi dalys. Visų pirma mes kalbame, ką reikėtų padaryti čia ir dabar iki šių mokslo metų pabaigos, kokie turėtų būti akcentai ir pagrindiniai žingsniai. Taip pat jau reikia pradėti galvoti apie ateitį, kad šią krizę išnaudotume kaip galimybę modernizuoti mūsų ugdymo procesą“, – sakė J.Šiugždinienė.
Vienas iš siūlymų, ką reiktų padaryti šiuo metu: sustiprinti atsakingos ministerijos strateginę lyderystę ir veiksmų koordinavimą. Krizės metu yra labai svarbi lyderystė ir aiškus, visiems gerai iškomunikuotas veiksmų planas. Visi turime žinoti, kas yra planuojama ir kas nuveikta.
„Labai norėtųsi, kad mes galėtume įvardinti nuotolinio ugdymo ambasadorių – žmogų, kuris atsakingas už nuotolinį ugdymą, kuris laiko visas virveles savo rankose, užtikrina koordinaciją su savivaldybėmis ir mokyklomis, resursų sutelkimą ir efektyvų plano įgyvendinimą.
Kalbėdamiesi su savivaldybėmis ir mokyklomis išgirdome, kad yra daug maišaties ir labai trūksta aiškaus atsakomybių tarp ministerijos, savivaldybių ir mokyklų pasidalinimo. Nėra aišku už ką atsako pačios mokyklos, už ką ministerija ar savivaldybė. Pavyzdžiui, kas turi pasirūpinti technologinių platformų pajėgumais? Kas privalo užtikrinti kompiuterinės įrangos įsigijimą?“ – kalbėjo J.Šiugždinienė.
Siūlo dalintis vaizdo pamokų įrašais
Dar viena problema, kurią reikia spręsti – paprastos ir patogios naudoti skaitmeninės platformos, kurios turėtų veikti gerai ir jomis mokytojai galėtų naudotis be trikdžių. Mokyklos išbando įvairias mokymosi aplinkas – Microsoft, Google ir Moodle, bet mokykloms reiktų pagalbos pasirenkant techninių sprendimų derinius, nes dabartinė platformų ir programų įvairovė įveda per didelę sumaištį mokiniams, tėvams ir globėjams.
Pasak J.Šiugždinienės, svarbu, jog tiek mokyklos, tiek mokytojai daugiau bendradarbiautų ir tarpusavyje galėtų dalintis pamokų vaizdo įrašais, kita medžiaga.
„Nuotolinis ugdymas sukuria galimybę visiems mokiniams iš bet kurio Lietuvos krašto prisijungti prie geriausių specialistų pamokų“, – apie pasiūlymus kalbėjo J.Šiugždinienė.
Individuali pagalba mokytojams
Pasak J.Šiugždinienės, mokyklų bendruomenėms stinga labai konkrečios pagalbos: „Ministerija savo puslapyje yra pateikusi daug rekomendacijų, nemažai dalykų yra daroma. Bet mokytojams labai reikia individualios pagalbos, kaip pasirengti nuotolinėms pamokoms, kaip susikurti scenarijus, kaip prisitaikyti naujus instrumentus. Tam, būtina mokykloms priskirti konkrečius ekspertus, kad mokytojas bet kada galėtų kreiptis pagalbos.“
Dar viena grupė, kuriai reikia ypatingo dėmesio – socialiai pažeidžiamose šeimose augantys vaikai. Jiems svarbi ne tik individuali ugdymo pagalba, bet ir psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos. Mokykloms šio krūvio palikti tikrai negalima, jos šiuo metu tam neturi pakankamų pajėgumų.
Tarp siūlymų – atviras skaitmeninis dalykų turinys. Būtina sukurti aiškią ir nesudėtingą nacionalinę platformą, kurioje būtų talpinamas kokybiškas ugdymo turinys – konkrečių pamokų scenarijai, vaizdo siužetai, vertinimai. Mat dabar mokytojai sugaišta daug laiko besiruošdami pamokoms, o jau parengti pamokų scenarijai, video medžiaga, kuria galima pasinaudoti, leistų skirti daugiau laiko individualioms mokinių konsultacijoms.
Siūlo įtvirtinti mišrų mokymą(-si)
Kaip sakė J.Šiugždinienė, staiga prasidėjęs nuotolinis mokymas (-is) neturėtų taip pat staiga ir baigtis.
„Mes siūlome jau dabar galvoti apie ilgalaikę perspektyvą. Pasibaigus šiai krizei nuotolinis mokymas turėtų išlikti neatsiejama ugdymo dalimi. Todėl siūlome mokyklose skatinti ir įtvirtinti mišrųjį mokymąsi, derinant tradicinius klasės metodus su sąveikos internetinėje erdvėje galimybėmis“, – sakė J.Šiugždinienė.
Pasiūlymų rengėjai taip pat kviečia valstybę pasitelkti į pagalbą mokslininkus ir finansuoti taikomuosius tyrimus: „Svarbi nacionalinė taikomųjų tyrimų programa, kur mūsų edukologai galėtų siūlyti inovacijas sprendžiant nuotolinio ugdymo didaktikos klausimus, teikti siūlymus kaip gali individualizuoti mokymosi procesą pasitelkiant dirbtinio intelekto technologijas, skatinti mokinių įsitraukimą.“
Pateiktas pasiūlymas stiprinti skaitmeninius įgūdžius, įgyvendinti sertifikuotas programas, skirtas mokytojų skaitmeniniams įgūdžiams stiprinti bei mokyklų vadovų gebėjimams valdyti nuotolinio ugdymo procesus, peržiūrėti būsimųjų mokytojų pasirengimą.
Vaikų skaitmeninis ugdymas turėtų prasidėti jau darželiuose.
Sutartį su mokykla nutraukė
Savo patirtimi diskusijoje pasidalino R.Reimeris. Jo septynmetis sūnus mokėsi privačioje mokykloje, tačiau tėvų netenkino nuotolinio mokymo kokybė.
„Mums atrodė, kad nėra sistemos ir metodikos. Mes gaudavome skenuotas užduotis, buvo labai blogos kokybės dokumentai. Gyvas klasės bendravimas su mokytoja trukdavo apie 30 minučių per dieną, vienam vaikui skiriamos tik kelios minutės“, – pasakojo R.Reimeris.
Tėvai mokyklai teikė įvairius siūlymus, kaip patobulinti nuotolinį mokymą, tačiau mokykla nereagavo.
„Mes nutarėme nutraukti sutartį. Ką mes darome? Peržiūrėjome ministerijos planus, sudarėme asmeninį planą sūnui, suradome, kad yra gerų užduočių internete, nupirkome užduočių rinkinius, pasitelkėm Kembridžo universiteto metodiką mokantis anglų kalbos“, – vardijo R.Reimeris.
Pasak jo, patiems mokyti sūnų reikia daug laiko, tačiau kito pasirinkimo šeima nematė.
„Jei būtų bendra metodika, tai taupytų laiką ir būtų efektyvesnis procesas. Problema, su kuria susiduria tokios šeimos, kaip mūsų – mokinių registras. Kol vaikas mokosi ugdymo įstaigoje, jis registre yra. Tačiau jei nutraukiama sutartis, jis išbraukiamas, nors mokymas namuose vyksta efektyviau nei mokslo įstaigoje“, – sakė R.Reimeris.
Mokymo procese pamiršti mokiniai
Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktoriaus A.Varanausko nuomone, jau yra įvykęs milžiniškas pokytis, o tikėtis, kad viskas pradžioje vyks be klaidų, nereiktų: „Mes realiu laiku stebime mokėjimą mokytis.“
„Yra sisteminės problemos: internetas, kompiuteriai. Būtų pravartu situaciją pagrįsti moksliniais tyrimais – kas sekasi, kas ne. Tada nuo rudens pradėti diegti sistemą pagal šių tyrimų rezultatus. Tą būtina daryti, to negali išlaužti iš piršto. Daugelis šalių į tai yra investavusios jau seniai. Turime pasivyti ir investuoti.
Problema šiuo metu yra tose mokyklose, kurių vadovai nutarė sprendimą perleisti mokytojams, ir kiekviena mokytoja nutarė naudoti 15 skirtingų sistemų. Mokyklos lygmeniu reiktų apsispręsti“, – teigė A.Varanauskas.
Specialistas taip pat akcentavo, kad į nuotolinio ugdymo procesą nėra įtraukiama užtektinai tėvų ir mokinių: „Vienas mokinys pasakė: mokiniai šiame procese yra pamiršti. Kaip jiems tas procesas atrodo?“
Atskiras dėmesys – socialiai pažeidžiamoms grupėms
VU TSPMI docentės N.Putinaitės nuomone, ji mato galimybę suaktyvinti mokytojų asociacijas ir suteikti jiems daugiau galimybių kalbant apie gerąsias praktikas, mokymo būdus, metodus, siūlyti tarpusavyje teikti ir priimti sprendimus.
N.Putinaitė pastebėjo, kad sudėtinga situacija, kalbant apie nuotolinį mokymą, yra su vaikais, kurie auga socialinės rizikos šeimose.
„Spręsti šiai problemai nepakanta techninių įrengimų, nes mokykla nėra tik mokymasis, bet ir ugdymas. Vaikams, kurie gyvena socialinės atskirties šeimose, mokykla yra ir fizinis buvimas, ne per ekraną. Ir tai yra esminis dalykas.
Jie iš bendravimo mokosi, juos tas motyvuoja, jie gali atsiriboti nuo namų praktikų. Man tai atrodo viena iš labai didelių problemų, pirmos svarbos dalykas galvojant apie ateitį“, – sakė N.Putinaitė, pažymėdama, jog kalbant apie tokius vaikus nuotolinis mokymas didina socialinę atskirtį.
Popierinės knygos turinys nėra tinkamas ekranams
Kalbėdamas apie teikiamus pasiūlymus dėl nuotolinio mokymo Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovas M.Ubartas pastebėjo, kad tai, kas vyksta dabar yra didžiulė galimybė Lietuvai „ateiti“ į XXI amžių.
„Per vieną naktį viską padaryti nėra taip paprasta: technologinės priemonės, platformos. Mums trūksta paties proceso turinio, reiktų sutvarkyti klausimus dėl (vadovėlių) autorinių teisių. Be to, popierinės knygos nėra tinkamos ekranams.
Kas yra gerai dėl nuotolinio mokymo? Tėvai suprato, kad jie atsakingi už savo vaikus, kad vaikai nėra mokyklų, ministerijos, o mūsų. Nuotolinis ugdymas ugdo ir pačių vaikų savarankiškumą“, – kalbėjo M.Ubartas.
Informacinių ir ryšių technologijų specialistas taip pat pritarė nuomonei, jog toks mokymas yra ir didesnis prieinamumas, kai prie nuotolinių pamokų gali prisijungti net ir emigrantų vaikai.
„Be to, visa Lietuva septynmyliais žingsniais gerina skaitmeninius įgūdžius: nuo senelio iki vaiko.
Skatinu visas pamokas, nepažeidžiant privatumo, filmuoti, įrašyti ir tegul jos būna atviros, kad visi mokiniai galėtų prieiti prie pamokų. Juk kiekvienais metais būna gripo epidemijos, būna, kad vaikai susilaužo koją ir negali eiti į mokyklą. Toks skaitmeninis turinio pateikimas padėtų, būtų prieinamas visiems“, – savo mintimis dalinosi M.Ubartas, taip pat prie nuotolinio mokymo organizavimo ragindamas prisidėti ir savivaldybes.
M.Ubartas taip pat siūlė pasibaigus karantinui bent vieną dieną per savaitę skirti nuotoliniam mokymui.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš TS-LKD sąskaitos
