Per keletą mėnesių ar net per dieną didžiausi Rusijos draugai ir partneriai virsta priešais, o iki tol juos šlovinę valstybiniai ruporai tampa purvo pylimo įrankiais. Kaip veikia propagandos mechanizmas ir manipuliuojama visuomenės nuomone, lengva pastebėti žvelgiant į Kremliaus valdomų informacinių agentūrų darbą.
Kognityvinis disonansas
Tai sukuria kognityvinį disonansą – būseną, kai tas pats šaltinis transliuoja radikaliai skirtingą informaciją ir darosi neįmanoma suvokti, kuri iš jų teisinga, – sakė M.Martišius.
VU dėstytojas, informacinių karų specialistas Mantas Martišius 15min.lt teigė, kad pastaruoju metu atidžiai stebint Rusijos televizijas nesunku pamatyti, kaip stipriai ir staiga keičiasi ten dirbančių žurnalistų pozicija:
„Vienas tokių pavyzdžių galėtų būti sprogęs iš Egipto skridęs Rusijos lėktuvas. Nuo pat pradžių per visus oficialius kanalus buvo aiškinama, kad lėktuvas buvo senas, kad klausimų kyla dėl lakūnų elgesio, kad jau ne kartą kalbėta apie šio lėktuvo amžių ir technines problemas.
Buvo pateikiamas visos versijos, išskyrus teroristinį aktą. Net kai apie tai aiškiai buvo paskelbta Vakarų žiniasklaidoje, Rusijos žurnalistai kategoriškai to nepripažino. Visi ekspertai, kurie apie tai užsimindavo, buvo vos ne išjuokiami ir tai tęsėsi iki tol, kol vieną dieną Rusijos vadovas viešai įvardino: „Taip, tai teroristinis aktas.“
Staiga visų televizijų pozicija pasikeitė 180 laipsnių kampu ir visi tie, kurie siūlė nenusišnekėti ir negąsdinti žmonių, ėmė patys aiškinti oficialią įvykių versiją. Tokių pavyzdžių yra ne vienas. Tai sukuria kognityvinį disonansą – būseną, kai tas pats šaltinis transliuoja radikaliai skirtingą informaciją ir darosi neįmanoma suvokti, kuri iš jų teisinga.“
Ieško atpirkimo ožių
Žurnalistai ne ieško tiesos, o bando įtikti valdžiai ir ne visada pataiko.
Pasak pašnekovo, apklausos nerodo, kad Rusijos piliečiai tapo racionalesni. „Tai greičiau Rusijos propagandos vidinės komunikacijos klaidos. Tiesiog žurnalistai ne ieško tiesos, o bando įtikti valdžiai ir ne visada pataiko. Kai nuomonę turi kaitalioti dažnai, nenuostabu, kad pasitikėjimas mažėja“, – kalbėjo M.Martišius.
Jis pabrėžė, kad didelę dalį savo problemų Rusija susikūrė pati, tačiau dabar ieškoma išorės priešų, ant kurių būtų galima suversti atsakomybę: „Jeigu pradės trūkti prekių, bus galima išvažiuoti atostogauti tiktai į Krymą, nes visur kitur tik priešai arba labai brangu, tai gali lemti pokyčius rusų požiūryje į valdžią. Bet tokio virsmo greitai nepamatysime.
Jau dabar akivaizdu, kad visus sunkumus V.Putinas verčia ant priešų ir komunikuoja, kad dėl tėvynės reikia pakentėti. Ir daug rusų pakentės.
Visi jau pradeda pamiršti, kad maisto prekių trūksta, nes pati Rusija uždraudė jų importą, lyg ne V.Putinas būtų pats siuntęs lėktuvus į Siriją, lyg ne pati Rusija būtų okupavusi dalį Ukrainos.“
Propaganda gali stiprėti
Jeigu Rusijos ekonominė situacija blogės, ji vis daugiau turės investuoti į televizijos kanalus, kad būtų ieškoma atpirkimo ožių ir mažinamas visuomenės nepasitenkinimas.
Paklaustas, ar trūkstant lėšų Rusijos minkštosios galios silpnės, M.Martišius teigė, kad gali įvykti priešingai.
„Situacija labai įdomi, nes čia gali suveikti keli faktoriai. Rusijos rubliui silpstant ir ekonomikai silpnėjant, Kremliui bus vis sunkiau skirti daugiau pinigų minkštosios galios eksportui. Rusija negalės taip dosniai finansuoti įvairių judėjimų, specifinių programų, užsienyje veikiančių žiniasklaidos priemonių.
Kita vertus, turime suprasti, kad žiniasklaida pačioje Rusijoje yra vertinama kaip galios įtvirtinimo mechanizmas. Jeigu Rusijos ekonominė situacija blogės, ji vis daugiau turės investuoti į televizijos kanalus, kad būtų ieškoma atpirkimo ožių ir mažinamas visuomenės nepasitenkinimas. Šis turinys bus skirtas Rusijos vidaus auditorijai.
Bėda, kad didžioji dalis į Lietuvą patenkančio rusiško turinio nėra skirtas specialiai mūsų šaliai, o tiesiog retransliuojama tai, ką Rusija transliuoja savo vidaus auditorijai. Gali sumažėti specialiai leidžiamų knygų, sukarintų stovyklų, gal mums palydovo nepaleis, nes trūks pinigų, bet per televiziją skleidžiama propaganda gali tapti dar aršesnė“, – minėjo pašnekovas.
Šalutinis propagandos efektas
Ilguoju laikotarpiu šaldytuvas visada laimi prieš televizorių, – sakė N.Maliukevičius.
VU TSPMI dėstytojas, komunikacijos ekspertas Nerijus Maliukevičius 15min.lt teigė, kad pasitikėjimo žiniasklaida mažėjimas yra tendencija būdinga ne tik Rusijai. Keitėsi ir pasitikėjimas Lietuvos žiniasklaida.
„Kita vertus, masyvi ir mobilizuota propagandinė kampanija Rusijos televizijose turi ir šalutinį efektą. Euforija po truputį atslūgsta ir pasitikėjimas mažėja“, – kalbėjo mokslininkas.
„Baltijos tyrimų“ šių metų lapkritį paskelbtais duomenimis, Lietuvos žiniasklaida pasitiki 62 proc. apklaustųjų.
N.Maliukevičiaus teigimu, ilguoju laikotarpiu šaldytuvas visada laimi prieš televizorių: „Finansinių galimybių ar maisto trūkumas žmonės yra svarbesni nei paveikslėlis televizijos ekrane. Tai matyti ir V.Putino retorikoje. Savo spaudos konferencijoje jis jau pirmojo klausimo sulaukė apie sunkią ekonominę situaciją ir 20 minučių bandė išsisukinėti užversdamas auditoriją skirtingais skaičiais ir duomenimis.
Bendras šio šou vaizdas yra gana įdomus. Vadinu tai vienu iš V.Putino simuliakrų. Tai tam tikro viešumo ir demokratijos simuliavimas. Taip pat kaip ir rinkimų metu naudojamos skaidrios dėžės, neva, įrodančios, kad rinkimai vyksta sąžiningai. Kaip ir tiesioginė linija su V.Putinu, sudarant įspūdį, kad iš tiesų paklausti gali kiekvienas norintis.“
Paklaustas, ar ekonominiai sunkumai ir smarkiai kritęs rusų pasitikėjimas žiniasklaida gali kaip nors paveikti artėjančių Rusijos prezidento rinkimų rezultatus, N.Maliukevičius siūlė nevertinti rinkimų Rusijoje kaip valdžios pasikeitimo mechanizmo.
Tai buvo galima stebėti ir V.Putino atėjimo į valdžią metu, kai jį įpėdiniu paskyrė Borisas Jelcinas. Čia veikia susitarimai. Pasak pašnekovo, reiktų kelti klausimą, ar silpnas rublis ir ekonominės problemos kelia pavojų režimui. Toks scenarijus kur kas realesnis.
Kas melas, o kas tiesa?
Nuo sovietmečio veikiančios agentūros TASS, „Interfax“ ar naujojo dezinformacijos kanalo „Life news“ antraštės rodo, kaip greitai valdžiai paliepus gali keistis žurnalistų pozicijos.
Nuo sovietmečio veikiančios agentūros TASS, „Interfax“ ar naujojo dezinformacijos kanalo „Life news“ antraštės rodo, kaip greitai valdžiai paliepus gali keistis žurnalistų pozicijos. Štai šių metų gruodžio 1 d. „Life news“ pranešė: „Seniai įrodyta, kad Turkija perka naftą iš ISIS“.
Iki incidento su kariniu lėktuvu tas pats kanalas mirgėjo antraštėmis: „D.Medvedevas: santykiai su Turkija pakilime“, „Su Turkija apyvartą padidinsime iki 100 mlrd. dolerių“ ir „D.Medvedevas prakalbo turkiškai“.
Tekstuose buvo aiškinama, kokia svarbi Rusijai ši šalis, kaip Ankaroje Rusijos premjeras su vietos žurnalistais pasikalbėjo turkiškai ir kokie šilti santykiai tarp Rusijos ir Turkijos vadovų“.
2012 m. vasarą „Life news“ gyrė Recepą Tayyipą Erdoganą ir jo pastangas kartu su V.Putinu spręsti Sirijos problemas. Šių metų lapkritį ir gruodį „Life news“ pasipuošė antraštėmis: „R.T.Erdoganas pelnytai tapo didžiausiu metų melagiu“, „Turkija užgrobė dalį Sirijos, kad galėtų nutiesti ISIS naftotiekį“, „Turkija ruošėsi užpulti Rusijos lėktuvą dar spalį“ ir kitomis.
Analogiškai veikia ir kiti Rusijos žiniasklaidos kanalai. Antai šių metų gegužę „Intefax“ pranešė, kad „Egiptas ir Turikija išlieka populiariausiomis rusų atostogų šalimis“. Ta pati agentūra šių metų lapkritį pranešė: „Turkija finansuoja tūkstančių musulmonų žudymus“, „Kaliningrado muitinė nepraleidžia turkiško trikotažo, tekstilės ir avalynės“, „Žiemą vykti į Egiptą kenksminga rusų sveikatai“.
Projektą „Anapus propagandos“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
