Rusijai toliau taikant griežtesnes patikros procedūras latvių vežėjams padėtis Latvijos ir Rusijos pasienyje išlieka įtempta. Pranešama, kad Latvijos pusėje nusidriekusi daugiau kaip 1100 vilkikų eilė. Kaip pranešė BNS, savaitgalį jų tikrinimas buvo dar labiau sulėtėjęs – per pamainą muitininkai praleisdavo tik apie 100 automobilių, perpus mažiau nei praėjusią savaitę.
Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ prieš savaitgalį išsiuntė į Latvijos ir Rusijos pasienį humanitarinę siuntą šąlantiems ir alkstantiems, degalų pritrūkusiems vežėjams. Tačiau vakar asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius guodžiančių naujienų neturėjo. Jo žiniomis, vilkikų eilė susidariusi ne tik Latvijos, bet ir Rusijos pusėje. Čia kirsti sieną laukia 550–570 automobilių.
Praėjusį penktadienį Latvijos susisiekimo ministerija paskelbė, kad per dviejų šalių atstovų derybas sutarta, jog Rusija atšauks griežtą Latvijos vežėjų kontrolę, jei ši įvykdys kai kurias sąlygas. Net žadėta, kad eilė šią savaitę „ištirps“, bet vakar ji tebeilgėjo.
Bendra erdvė ir tvarka
Šiomis dienomis keliuose į Rytus tvyranti įtampa gali nebeišsisklaidyti – jau netrukus rusiška tvarka galios ir prie Baltarusijos bei Kazachstano sienų. Mat nuo 2010 metų sausio 1 dienos įsigalios lapkričio pabaigoje Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano prezidentų pasirašytas susitarimas dėl bendros Muitų sąjungos, kuriai pirmininkaus Rusija. Bus įvesti ir bendri visoms trims šalims prekių importo tarifai. Jie labiausiai didės Kazachstane.
Pokyčiai laukia ne tik mūsų šalies eksportuotojų, bet ir vežėjų.
Pastarųjų savaičių apledėjusių vilkikų spūstys prie Rusijos sienos, uždarytos neva dėl latvių vežėjų kaltės, kaip praėjusią vasarą buvo dėl lietuvių, matyt, yra tik žiauri „treniruotė“ prieš įvedant naują tvarką, kuri jau nebežada atokvėpio.
Rytų muitų sąjungoje dar labiau sugriežtės krovinių kontrolė visų trijų šalių muitinėse – skelbiama, kad nuo sausio bus ne tik griežčiau vertinama gabenamų prekių rizika, bet vyks ir dažnesnės patikros muitinės terminaluose. Be to, vežėjai bus tikrinami ne vien terminaluose – jau kuriamos specialios mobiliosios muitininkų grupės, kurios kontroliuos vežėjus visoje bendroje Muitų sąjungos erdvėje.
Kirs padidinti tarifai
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (LURM) duomenimis, eksportas į Rusiją sudaro 13 proc. viso Lietuvos eksporto, todėl Rusijos muitų pokyčiai labai stipriai paveiks Lietuvos eksportuotojus. Kaip teigia Albinas Zananavičius, LURM Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius, Baltarusijos muitai gana artimi Rusijos muitams, tačiau naujasis išorinis muitų tarifas reikšmingai paveiks Lietuvos eksportą į Baltarusiją – jis sudaro 4,5 proc. viso Lietuvos eksporto.
Be to, Muitų sąjungos įkūrimas turės įtakos ES ir Baltarusijos sutarčiai dėl tekstilės. Pradėjus veikti Muitų sąjungai Baltarusija nebegalės toliau laikytis preferencinių sąlygų dėl tekstilės importo iš ES, nes turės taikyti bendrą išorinį tarifą.
„Kazachstanas didins beveik visus muitus, mat iki šiol toje šalyje importo režimas buvo gana liberalus. Lietuvos eksportas į Kazachstaną mažiausias iš visų Muitų sąjungos šalių – sudaro 1 proc. viso Lietuvos eksporto, bet kai kam nauja tvarka pridarys nemalonumų“, – kalbėjo A.Zananavičius.
Pasak jo, atsižvelgiant į didelius tarifinius pasikeitimus kai kurių produktų importui numatytas pereinamasis laikotarpis iki 5 metų: pavyzdžiui, vežant obuolius ir kriaušes, plastiką ir jo gaminius, farmacijos, aliuminio produktus, popierių ir kartoną. „Reikšmingai didėja lietuviškos kilmės prekių muitai: sūrio, galvijienos, gyvų kiaulių, medinių baldų. Papildomų sunkumų gali sukelti sumažintos tarifinės mėsos kvotos visoje Muitų sąjungos erdvėje“, – pažymėjo A.Zananavičius. Jo teigimu, vien dėl Rusijos muitų didinimo lietuviškos kilmės prekėms, remiantis 2008 metų duomenimis, Lietuvos įmonės galėtų papildomai sumokėti apie 65 mln. litų muito mokesčių.
„Gerokai pablogės eksporto į Baltarusiją ir Kazachstaną sąlygos. Pavyzdžiui, tam tikrų naudotų automobilių, kurių didelis cilindrų darbo tūris, eksportas į šias šalis sustos dėl „draudžiamojo“ muito“, – konstatavo A.Zananavičius.
Laukia Rusijos narystės PPO
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys LŽ sakė, kad verslininkus, ypač vežėjus, turėtų guosti tai, jog vieną kartą kirtus bendros trijų šalių erdvės sieną bus galima važiuoti per didžiules Baltarusijos, Rusijos ir Kazachijos ekonomines erdves. „Didžiausia problema – suvienodinti muitų tarifai. Rusijos tarifai, lyginant su Baltarusijos ir Kazachstano, yra didesni, tad bendras jų lygmuo išaugs. Tiesa, mažės elektros energijos importo tarifai. Tačiau nuo sausio 1 dienos, kai uždarysime Ignalinos atominę elektrinę ir baigsime eksportuoti elektrą, mums tas mažėjimas bus nebe aktualus“, – dėstė jis.
G.Rainys pažymėjo, jog eksportuotojams ypač svarbu, kad Rusija kuo greičiau įstotų į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), mat per ją ginčai būtų sprendžiami nustatyta tvarka. Pasak jo, dabar nėra jokių teisinių mechanizmų kompensuoti eksporto sąlygų pablogėjimą dėl padidėjusių muitų ar sprendžiant kitas iškilusias problemas.
Baltarusiai graibsto automobilius
UAB „Ramuda“ direktorius Darius Butkevičius LŽ pasakojo, kad kitąmet naudotiems automobiliams, įvežant juos į Muitų sąjungos šalis, bus taikomi net 10 kartų didesni muitui. Todėl tokių mašinų eksportas į šias valstybes pastaraisiais mėnesiais padidėjo net 80 procentų. Pasak D.Butkevičiaus, daug nenaujų automobilių nuperka Kazachstano gyventojai. „Ramudos“ direktorius pažymėjo, kad nuo kitų metų į Baltarusiją ir Kazachstaną bus galima įvežti ne senesnius kaip 5 metų ir ne naujesnius nei 3 metų naudotus automobilius.
„Šiuo metu tokia tvarka galioja tik Rusijoje ir Ukrainoje, o nuo sausio kitokių mašinų nebegalėsime vežti ir į Baltarusiją bei Kazachstaną“, – dėstė jis. Verslininkas tvirtino, kad dėl automobilių pagaminimo metų ribojimo ir 10 kartų padidėjusių muito tarifų neapsimokės į Muitų sąjungos šalis eksportuoti nenaujų mašinų, todėl teks ieškoti naujų rinkų. „Šiuo metu fiksuojamas naudotų automobilių prekybos bumas, mat baltarusiai perka viską, kas tik pasitaiko. Visus metus neturėjome tokios prekybos, kokia vyksta pastaruosius kelis mėnesius“, – pasakojo bendrovės vadovas.
Tikisi lengviau įsitvirtinti
Tuo metu palankiai Muitų sąjungą vertina langų, durų gamintojai, nes jiems muitų tarifai mažės. Be to, tikimasi, kad įvežti produkciją į Baltarusiją taps gerokai paprasčiau. UAB „Vilniaus Doleta“ vadovas Arnas Dilkevičius LŽ sakė teigiamai vertinantis bendrą Muitų sąjungą, mat, jo nuomone, pagerės produkcijos eksportavimo sąlygos. „Šiuo metu išvežti gaminius į Rusiją yra kokius 5 kartus lengviau nei į Baltarusiją. Todėl pradėjus veikti Muitų sąjungai turėtų suvienodėti ir eksporto sąlygos į tas šalis. Manau, bus geriau“, – vylėsi jis.
Anot A.Dilkevičiaus, bendrovė į Baltarusiją eksportuoja dar tik pirmų užsakymų gaminius, tačiau ateityje tikisi daugiau išvežti produkcijos. Verslininko negąsdina ir esą griežtėsianti kontrolė, mat iki šiol didesnių bėdų Rusijos muitinėse jis neturėjo. „Problemų buvo kilę Baltarusijoje – neatgavome krovinio. O su Rusija, jei turi visus tvarkingus dokumentus, pavyksta susitarti dalykiškai. Tad mums būtų net priimtinesnė tokia bendra muitų tvarka“, – neslėpė A.Dilkevičius. Verslininko įmonė eksportuoja per 20 proc. visos savo produkcijos, vien į Rusiją išvežama apie 12 proc. gaminių.
