Kultūros ministerija nusprendė kas kelias savaites skelbti naujausią informaciją apie darbus ant Gedimino kalno. Šiuo metu, kaip teigia R.Augustinavičius, visos šešios matomos nuošliaužos jau yra beveik sutvarkytos. Vis dėlto rizika išlieka – priemonės, kurios taikomos, suvaržo apie pusę grunto, kitos pusės sustabdyti nuo slinkimo, pasak R.Augustinavičiaus, nėra inžinerinių priemonių.
Skelbia visas nuošliaužas stabilizavę
Nuošliaužų, kaip skelbta jau ne kartą, yra visuose kalno šlaituose. Pietrytinė nuošliauža šiuo metu valoma, formuojamas gana lygus reljefas. Čia įrengta drenažinė sistema, vanduo surenkamas ir nukreipiamas į miesto nuotekų tinklus. Tai, anot viceministro, leis išlaukti gegužės, nes vanduo negalės įšalti.
Rytinė nuošliauža jau sutvarkyta. Nuošliaužos po pėsčiųjų taku vietoje irgi įrengta drenažinė sistema, skalda ir visas vanduo nukreipiamas į miesto vandens nuotekų sistemą.
Dabar vykdomi pietinės nuošliaužos tvarkybos darbai. Jos kūnas išvalytas, ruošiami pagrindai, tada bus pilama skalda. Ši nuošliauža yra ilga, apie 40 metrų, ji suskirstyta sektoriais, čia jau irgi pilamas skaldos sluoksnis, kylama į viršų. Darbus numatoma pabaigti iki Naujųjų metų.
Prie Valdovų rūmų taip pat baigiama tvarkyti nuošliaužos vieta – paklota drenažinė sistema, netrukus bus formuojamas skaldos sluoksnis.
Kalno viršutinė aikštelė irgi izoliuota nuo vandens, kad jis nesikauptų ir dėl to nešliaužtų gruntas.
24/7 režimu
„Nuošliaužos tvarkomos 24/7 režimu, pertraukos daromos tik sekmadieniais ir vidurnaktį, nes darbininkai labai pavargsta, tempas didelis“, – kalbėjo viceministras. Pagrindinius darbus planuojama pabaigti iki Naujųjų.
„Jutikliai šiuo metu nefiksuoja jokių didesnių grunto ir statinių poslinkių. Tai susiję ir su inžinerinėmis priemonėmis, ir su kritulių pamažėjimu. Visos pavojingiausios vietos šiuo metu suvaldytos“, – sakė R.Augustinavičius.
Jutikliai šiuo metu nefiksuoja jokių didesnių grunto ir statinių poslinkių. Tai susiję ir su inžinerinėmis priemonėmis, ir su kritulių pamažėjimu, – sakė R.Augustinavičius.
Jo teigimu, dabar jau galvojama ir ne apie tokių pavojingų vietų tvarkymą.
Paklaustas, ar teks griauti neautentiškas Kunigaikščių rūmų atramines sienas, viceministras teigė atsakyti negalįs. Dar bus atliekama gynybinės sienos avarinės būklės nustatymo procedūra, ji užtrunka paprastai apie mėnesį. „Turi būti atsakyta ne tik į tai, ar autentiška, ar barjerinė priemonė, bet ir ekspertai turi atsakyti, koks jos avaringumo laipsnis. Kai gauni visus tuos duomenis, lengviau priimti sprendimą“, – kalbėjo viceministras.
Iš viso Gedimino kalnui tvarkyti planuojama skirti apie 9 mln. eurų, tačiau tam gali prireikti daugiau lėšų. Sutvarkyti kalną gali prireikti penkerių metų.
Ekstremali situacija valstybės mastu
Vyriausybė dėl nuošliaužų nuniokoto sostinės Gedimino kalno būklės nuo gruodžio 30 dienos paskelbė ekstremalią situaciją valstybės mastu.
BNS teigimu, tai padaryta atsižvelgus į vyriausybinės Ekstremalių situacijų komisijos siūlymą. Valstybės operacijų kalno klausimu vadove paskirta kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Šiuo metu ekstremali situacija dėl Gedimino kalno paskelbta Vilniaus miesto savivaldybės lygiu, tačiau gruodžio pabaigoje sueis pusmečio terminas, per kurį ji turėjo būti suvaldyta.
„Iš principo technine prasme niekas nepasikeis, tai yra tiesiog prievolė – Civilinės saugos įstatymo 26 straipsnis labai aiškiai įvardija: jeigu ekstremali situacija tęsiasi šešis mėnesius ir daugiau, o, kaip žinome, grėsmė nuošliaužoms vis tiek išlieka, nes artėja žiemos ir pavasario laikotarpis, kuris yra labai palankus nuošliaužoms formuotis, tai tuomet privalu pereiti į valstybės lygmens ekstremalią situaciją“, – Vyriausybėje pirmadienį žurnalistams sakė L.Ruokytė-Jonsson.
Rasta mūro fragmentų
Prieš kelias dienas LNM paskelbė, kad, vykdant Gedimino kalno tvarkybos darbus, viršutinėje šiaurės vakarų šlaito dalyje, tarp gręžinių pamatų (rostverkų) polių buvo atidengti mūro konstrukcijos fragmentai. Spėjama, kad tai – Aukštutinės pilies gynybinės sienos kontraforso liekanos.
„Mūras sudarytas iš lauko riedulių ir nesistemingai išdėstytų raudono bei gelsvo molio plytų, rištų kalkiniu skiediniu. Preliminarios apžiūros duomenimis, šios mūro konstrukcijos datuojamos XV–XVI a.“, – rašė LNM. Teigiama, kad kol bus atlikta detali šių mūrų apžiūra, darbai nevykdomi.
