„Ekstremali situacija kol kas lieka ne dėl to, kad būtų kažkam pavojinga situacija realiai, tačiau šiuo atveju daugiau dėl biurokratinių priežasčių, visa dokumentacija, kad būtų sutvarkoma, nuostoliai ir išlaidos skaičiuojamos. Ekstremali situacija, manau, bus nutraukta po dienos, kitos, kai bus šios procedūros užbaigtos“, – sakė R.Šimašius.
Ekstremaliųjų situacijų komisija nusprendė nuo trečiadienio atšaukti ekstremaliąją situaciją sostinėje, nes avarija Upės gatvėje buvo sėkmingai likviduota – „Vilniaus vandenų“ atlikti bandymai rodo, jog suremontuotu vamzdynu atnaujintas nuotekų tekėjimas veikia įprastu režimu, tačiau ir toliau bus atidžiai stebimas.
Netrukus, pasak Vilniaus mero, bus nustatyta ir kas kaltas dėl avarijos. Kol kas meras neskuba nieko kaltinti, tačiau atkreipia dėmesį, kad nuošliauža įvyko visai šalia statybvietės.
Ekstremali situacija, manau, bus nutraukta po dienos, kitos, kai bus šios procedūros užbaigtos, – sakė R.Šimašius.
„Iš karto noriu pasakyti, kad mes paprašėme Statybų inspekcijos, kad ji atliktų nepriklausomą tyrimą dėl to, kodėl įvyko avarija, nes įstatyme yra tam tikra dviprasmybė, kas tai turėtų atlikti“, – teigė R.Šimašius.
Avarijos priežastis aiškinsis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sudaryta komisija, o gamtai padarytą žalą nustatys Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas. Pastaruosius duomenis tikimasi surinkti iki kitos savaitės.
Nustačius kaltininką bus imamasi nuostolių išieškojimo.
Pasak mero, nuostolių viena dalis bus susijusi su tvarkymo išlaidomis, bet gerokai didesnė dalis nuostolių susidarys suskaičiavus gamtai padarytą žalą.
„Aplinkos apsaugos agentūra turi įvertinti tiksliai, kokia ta žala yra padaryta. Skaičiai daugmaž aiškūs, kiek teršalų išsipylė į upę, bet kokiu atveju tai yra kiekis didesnis nei turėtų būti, apskritai tokio atvejo neturėjo būti“, – kalbėjo R.Šimašius.
Avarijos likvidavimo darbų kaina turėtų paaiškėti jau trečiadienį.
Bendravimas su statybininkais nedžiugino
Vilniaus meras kol kas neskuba kaltinti dėl avarijos „Green Hall 3“ statybas vykdančios įmonės „Upės projektai“.
„Kol kas aišku tik tai, ką visi matėme savo akimis: abu vamzdžiai – ir pagrindinis, ir kitas – buvo nutraukti dėl įvykusios nuošliaužos statybų aikštelėje. Kokios nuošliaužos priežastys, man atrodo, mes galime daug spekuliuoti, ar netinkamai darbai buvo vykdomi, ar ne pagal projektą, ar dar kažkokios kitos priežastys, tai atsakys ekspertai“, – sakė Vilniaus meras.
Pasak Vilniaus mero, statybų vykdytojai dar penktadienį elgėsi keistai, mat labiausiai rūpinosi nelikti kaltais, o ne šalinti avarijos pasekmes.
„Aš nedrįstu sakyti, kad tuo metu buvo bandoma kratytis ar kažkaip iš karto veltis į disputą, bet, akivaizdu, kad atsakomybės klausimas visiems kyla. Aš džiaugiuosi, kad antstolis buvo iškviestas užfiksuoti faktinius duomenis. Tuo metu buvo svarbiausia likviduoti avariją. Tuo metu, kai atvykau į avarijos vietą, man asmeniškai matėsi, kad yra šiek tiek nedrąsumo pas žmones ir per daug galvojimo, kas čia bus kaltas, o per mažai, kaip išspręsti situaciją. Labai greitai buvo susiimta“, – sakė jis.
Nesigaili neužsukęs vandens
Vilniaus meras R.Šimašius nesigaili sprendimo nenutraukti vandens tiekimo toje miesto dalyje, kurios teršalai teka pro trūkusius vamzdžius.
Pasak jo, vanduo vilniečiams nebuvo užsuktas ne tik dėl jų patogumo, bet ir dėl to, kad esą tuomet galėjo kilti pavojus gyvybėms, mat vandens tiekimas būtų nutrauktas ir Antakalnio bei Santariškių klinikoms.
Klinikoms tai yra esminis dalykas, joms būtų tekę užsidaryti, nutraukti visus procesus. Aišku, kad tai būtų grėsę nežmoniškomis pasekmėmis, – sakė R.Šimašius.
„Jeigu būtų tekę porai valandų leisti teršalus, tai gal žmonės ir būtų pakentėję be vandens, būtų galima gal tai išgyventi, bet dabar reikia atkreipti dėmesį į labai aiškius dalykus, kad zonos, kurioms reikėtų užsukti vandenį, tai ne tik pusė Vilniaus, bet ir Antakalnio klinikos ir daugybė būtų paliesta gyvybinių funkcijų.
Pagal tą informaciją, kurią aš turiu, kurią turėjau, tai būtų grėsusi akivaizdi žala žmonių gyvybėms, nekalbu apie sveikatą. Klinikoms tai yra esminis dalykas, joms būtų tekę užsidaryti, nutraukti visus procesus. Aišku, kad tai būtų grėsę nežmoniškomis pasekmėmis. Tai toli gražu ne tik patogumo klausimas, tai ir gyvybiškai svarbūs dalykai“, – tvirtino R.Šimašius.
Vilniaus savivaldybė praneša, kad tik per vieną dieną Santariškių vaikų ligoninėje apsilanko apie 500 vaikų, nuolat gydosi – 350, iš viso Santariškių ligoninėje nuolat guli apie 800-900 pacientų.
„Per avarijos likvidavimo laiką Antakalnio ligoninėje gimė 10 naujagimių. Jei avarijos metu keletui parų būtų išjungtas vanduo, tuomet ligonines būtų tekę uždaryti, o pacientus, gimdyves perkelti į kitas gydymo įstaigas. Kai kurių ligonių skyrių perkelti į kitas gydymo įstaigas net neįmanoma, pvz. po kaulų čiulpų transplantacijos, insulto ir pan. Pasak gydymo įstaigų atstovų, vandens išjungimas, net ir kelioms valandoms, jiems būtų tikras išbandymas. Santariškių gydymo įstaigos neturi jokių vandens rezervuarų, kurie tokiu atveju būtų pripildyti vandeniu“, – skelbiama savivaldybės pranešime spaudai.
Vilniaus meras dėkojo tiems gyventojams, kurie vandens naudojo mažiau, tačiau stebėjosi, kodėl jų nepasiekė SMS žinutės su perspėjimu. Taip pat merui pasirodė keista, kad ekstremalios situacijos jis negalėjo paskelbti vienas, o tam reikėjo suburti visą komisiją.
Bendrovės „Vilniaus vandenys“ Komunikacijos skyriaus vadovas Antanas Bubnelis tikino, kad nelaimės vietoje dirbo apie šimtą žmonių. „Vilniaus vandenys“ savo darbuotojams už darbą likviduojant avariją mokės papildomai.
Pasak jo, buvo išleidžiama po 1000 kubinių metrų teršalų per valandą. Jos nebuvo visiškai nevalytos, nes stambiosios atliekos sustabdomos filtruose, taip pat nuotekos nebuvo vien teršalai, mat tą dieną gausiai lijo, o į nuotekų vamzdžius patenka lietaus vanduo.
„Skaičiuojame, kad apie pusę nuotekų sudarė paviršiniai vandenys – lietus“, – sakė jis.
Penktadienį Upės gatvėje, prie „Barclays“ informacinių technologijų centro pastato, šalia požeminės automobilių aikštelės statybvietės trūkus dviems magistraliniams nuotekų vamzdžiams atsivėrė didelė įgriuva.
Šiais vamzdžiais tekėjo nuotekos iš Žirmūnų, Antakalnio, Baltupių ir Jeruzalės mikrorajonų. Likviduojant avariją, keletą valandų nuotekos buvo kaupiamos tarpinėje nuotekų stotyje, tačiau persipildžius rezervuarams nuotekos pradėtos leisti į Neries upę. Preliminariais vertinimais, į Nerį galėjo patekti apie 20 tūkst. kubinių metrų nuotekų.
Avarijos likvidavimo metu įgriuvos vietoje pirmiausiai teko išsiurbti subėgusias nuotekas, vėliau suvežti kelis tūkstančius kubinių metrų grunto, jį sutvirtinti. Avarijos likvidavimo darbus vykdė apie 100 įvairių tarnybų specialistų.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad ši avarija – viena didžiausių pastarųjų metų ekologinių nelaimių, jos poveikis aplinkai bus įvertintas artimiausiu metu.
Statybos leidimas verslo centro „Green Hall 3“ požeminei automobilių stovėjimo aikštelei išduotas šių metų gruodžio 13-ąją. Leidimą Vilniaus miesto savivaldybė išdavė bendrovei „Upės projektai“, priklausančiai verslininko Arūno Martinkevičiaus koncerno SBA valdomai įmonei „Urban Inventors“.
