2020 02 26

Ekstremaliosioms situacijoms suvaldyti atnaujintas Civilinės saugos įstatymas

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtam Civilinės saugos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siekiama sukurti aiškesnį ir sklandesnį ekstremaliųjų situacijų valdymo mechanizmą. Praėjusių metų spalio 16 d. Alytaus įmonėje kilęs gaisras atskleidė tam tikrus įstatymo taikymo neaiškumus ir trūkumus susidarius ekstremaliajai situacijai, rašo VRM.
Vidaus reikalų ministerija
Vidaus reikalų ministerija / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Patobulintas Civilinės saugos įstatymas ateityje turės užtikrinti efektyvų ir operatyvų ekstremaliųjų situacijų valdymą, sklandų visuomenės informavimą ir galimybę laiku pasitelkti visus materialinius išteklius galimos nelaimės padariniams likviduoti“, – sako vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Pagal siūlomą įstatymo projektą ekstremalioji situacija, kurios padariniai išplis daugiau nei vienoje savivaldybėje, bus laikoma valstybės lygio. Tokiu atveju turėtų būti aktyvuojamas centrinis lygmuo – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymas.

Be to, papildomai numatoma galimybė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai (VESK) savo iniciatyva teikti pasiūlymą Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją savivaldybės prašymu arba atsižvelgus į ekstremaliosios situacijos keliamą pavojų gyventojų gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui.

„Keičiamas įstatymas leis praktikoje efektyviau telkti materialinius išteklius ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir nustatys aiškesnę tvarką sulaukti pagalbos tais atvejais, jei savivaldybėms turimų resursų nepakaktų“, – teigia vidaus reikalų ministrė.

Ūkio subjektai ir kitos įstaigos teiktų reikalingus išteklius civilinės saugos sistemos pajėgoms esant gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo sprendimui. Taip pat numatoma lanksti šių sprendimų įforminimo tvarka. Galimybės operatyviai panaudoti reikalingus materialinius išteklius tiesiogiai lemia ekstremaliųjų situacijų likvidavimo ir padarinių šalinimo efektyvumą.

Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus patvirtinta ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarka būtų privaloma valstybės ir savivaldybių institucijoms, ūkio subjektams.

„Manome, kad savivaldybės administracijos direktoriaus funkcija yra užtikrinti savivaldybės dalyvavimą valstybinio lygio civilinės saugos pratybose. Todėl būtina užtikrinti savivaldybių dalyvavimą valstybinio lygio civilinės saugos pratybose, nes tokiu būdu atsiranda galimybė praktiškai įvertinti sąveikos aspektus ir užtikrinti pasirengimą ekstremaliųjų situacijų valdymui“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Saulius Greičius.

Taip pat civilinės saugos sistemos pajėgas siūloma papildyti aplinkos apsaugos pajėgomis – įtraukti Aplinkos apsaugos agentūrą. Šis įstatymo papildymas sudarys prielaidas visapusiškiau ir veiksmingiau reaguoti į ekstremaliąsias situacijas.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti civilinės saugos sistemos subjektą, vykdantį gyventojų informavimo koordinavimą gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai. Tai padėtų efektyviau valdyti informavimo procesą, sprendimus priimant centralizuotai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų