Popierinė knygelė mielesnė, kad ir su dvejetais
Į 15min.lt redakciją paskambinusi vilnietė negailėjo piktų žodžių ne taip seniai atsiradusiai naujovei – elektroniniams dienynams.
„Juodai“ boikotuoju. Kai įvedė, manęs neklausė, noriu aš to ar ne, nebuvau informuota. Tėvai turėjo būti apklausti, kiek yra norinčių. Tuomet reikėjo suorganizuoti bent pusės valandos apmokymus“, – aiškino Irena prisistačiusi moteris.
Du jos sūnūs jau baigę universitetus, dukra studijuoja užsienyje, o pagrandukas šeštokas mokosi Vilniaus S.Stanevičiaus vidurinėje mokykloje. Čia popierinių pažymių knygelių, kuriose ne vieną dešimtmetį būdavo surašomi ne tik pažymiai, bet ir pastabos ar pagyrimai, tvarkaraščiai, pažymimos praleistos pamokos, nebėra.
„Turiu visas vyresniųjų pažymių knygeles – nuo–iki, kol baigė, su visomis pastabomis ir dvejetais. O kai mažiukas suaugs, neturėsiu, ką jam ar anūkams parodyti. Mokykloje nustebo: kam to reikia? Kai auklėju vaikus, ištraukiu savo pažymių knygeles – man negėda dėl savo prastų pažymių, jie netrukdė gauti magistro laipsnį. Juk nėra taip, kad tėvai mokėsi puikiai, o dabar vaikus reikia tarkuoti“, – atviravo pašnekovė.
Jos siūlymu, jei jau norima taupyti popierių, tegul mokslo metų pabaigoje atspausdina bent du–tris lapus su moksleivių pažymiais.
Ponią Ireną stebina „šlubuojanti“ sistema. Neseniai jos sūnus tris dienas sirgo ir nelankė mokyklos, vėliau nunešė medikų pažymą. Tik po poros savaičių moteris gavo pranešimą, kad berniuko nebuvo pamokose.
Interneto bankininkystėje – lengviau perkandama?
Piktintis elektroninėn erdvėn perkeltais duomenimis apie vaiko lankomumą, pažymius, gautas pastabas, kita informacija vilnietę verčia ne vien nostalgija popierinėms pažymių knygelėms. Anot jos, ne kiekvienas išgali nusipirkti kompiuterį ar įsivesti namuose internetą, o jei ir randa prieigą, nebūtinai moka naudotis.
A.Daubaras: Elektroniniai dienynai yra patikimesni nei pažymių knygelės. Juk iš jų pažymius būdavo galima ištrinti
„Nekalbu apie vaikus, kurių tėvai išvykę į užsienį ar mirę ir kuriuos augina seneliai. Kaip su tuo tvarkytis 70–80 metų žmonėms? Ten juk viskas surašyta – kaip vaikas mokosi, kas užduota, kokią pastabą gavo. Turiu tikėti savo vaiku, nes visi prisijungimai ir apsauga – kietesnė nei banke, – bėrė ponia Irena. – Su banku internete susitvarkau – darau pavedimus, o čia… Pasirodo, mano vaiko pastabos yra tokia brangenybė, kad negali prie jų prieiti!“
Ją stebina dabartinė mada į elektroninę erdvę perkelti vis daugiau paslaugų. Antai mokesčių inspektoriai, užuot telefonu atsakę į nesudėtingą klausimą, siūlo registruoti jį internetu, nepagalvodami, kad klientas gali neturėti tokios galimybės. Norint patekti pas gydytoją, irgi reikia sugaišti laiko prie kompiuterio. „Į Šeškinės polikliniką lengviau nueiti ir „gyvai“ užsiregistruoti. Kol nueini, dar ir pasivaikštai pusvalandį – į sporto klubą nebereikia“, – ironizavo ponia Irena.
Pradžioje elektronika tėvams sunkiai pasidavė
Kita vilnietė Asta, auginanti 12 ir 15 metų atžalas, elektroniniu dienynu yra labai patenkinta. „Mokytojai popierinių pažymių knygelių taip kruopščiai nepildydavo. Kartais jas surinkdavo ir tik po mėnesio pamatydavai, kad vaikas gavo prastą pažymį, – kalbėjo ji. – Dabar gali viską iškart pamatyti – ir kokį pažymį gavo, ir jei kokią dieną nenuėjo į mokyklą.“
„Aš rečiau tikrinu, paprastai tėtis tuo užsiima. Bet kartais, kai pamatau ką nors blogo, pradedu stūgauti: kas čia dabar?“, – juokėsi 15min.lt pašnekovė.
Vos atsiradę elektroniniai dienynai džiugino nemažai mokinių. Mat juose buvo galima nesunkiai pasitikrinti savo pažymius, praleistas pamokas, tačiau tą pačią informaciją, kada panorėję, galėdavo matyti ir tėvai.
Kita vertus, pirmaisiais šios naujovės metais jie ne visada žinodavo slaptažodžius ar mokėdavo prisijungti prie sistemos. Be to, elektroniniame dienyne sunkiau „pamesti“ praleistas pamokas. Dar daugiau – sistema gali sustreikuoti. „Juk nebūna taip, kad sena gera popierinė pažymių knygelė neatsidarytų, nepriimtų kodo ir pan.“, – prieš keletą metų interneto forume rašė vienas moksleivis.
Tėvai gali nuolat sekti savo vaikus
Vilniaus Ozo gimnazija pirmoji šalyje įsivedė elektroninį dienyną. Popierinių pažymių knygelių čia jau seniai nebėra – jos dar buvo kurį laiką naudojamos, bet kai tik ministerija leido atsisakyti, mokykla tai padarė tą pačią dieną.
„Mes pirmiausiai rūpinamės savo klientais – tėvais ir mokiniais. Kad tėvai būtų laiku ir objektyviai informuojami apie vaikų rezultatus, skirtas užduotis ar pastabas“, – 15min.lt aiškino gimnazijos direktorius Albinas Daubaras, kuriam popierinės pažymių knygelės primena XIX a. ir rašymą žąsies plunksna.
Kad ši mokymo įstaiga suskubo pereiti prie virtualių dienynų, nieko stebėtino – joje jau ne vienerius metus galima mokytis nuotoliniu būdu, mokytojams nesvetimas bendravimas per „Skype“ ar elektroniniais laiškais. Užsienyje gyvenantys ir šioje mokykloje besimokantys vaikai tokiu būdu konsultuojasi su mokytojais, o tėvai gali pasiteirauti dėl atžalų pažangumo, namų darbų ar kitų dalykų.
Mokytojų kambaryje pastatytas vienintelis kompiuteris. Per pertraukas ir po darbo prie jo nusidriekia eilės.
„Elektroniniai dienynai yra patikimesni nei pažymių knygelės. Juk iš jų pažymius būdavo galima ištrinti, – priminė A.Daubaras. – Tėvai sakydavo: galvojau, mano vaikas gerai mokosi, o, pasirodo, ne. Dabar mokytojai, vos prasidėjus pamokai, pažymi, kurių moksleivių nėra. Tėvai tai iškart gali matyti, o pamokos pabaigoje – sužinoti, kokį pažymį vaikas gavo“.
Į repliką, kad tai panašu į sekimą, direktorius pažymėjo, kad rūpestis vaiko lavinimusi yra tėvų konstitucinė pareiga. „Galima vakare pasišnekėti, bet vaikai ne viską pasakoja. O iš elektroninio dienyno galima sužinoti, ar jis buvo fizikos kontrolinyje, ar, pavyzdžiui, rūkė gretimo namo kieme."
Direktorius pasakojo sulaukęs vieno tėvo padėkos už tai, kad gali mobiliajame telefone matyti kiekvieną savo vaiko, kuris keldavo nemažai problemų, judesėlį. „Visuotinio sekimo tikrai nėra. Viskas priklauso nuo poreikio. Jei kas abejoja savo vaiku, gali tikrinti dažniau, o kiti gali ir porą mėnesių nežiūrėti“, – dėstė pedagogas.
Anot jo, visuomet atsiras žmonių, kuriems naujovės nepatinka: dėl informacinių technologijų fobijos, kompiuterinio raštingumo stokos: „Norėdamas visada rasi pasiteisinimą, pavyzdžiui, kad sunku prieiti prie kompiuterio. Bet kur galima rasti tūkstančius interneto prieigos taškų. Važiuodamas nusipirkti duonos gali užeiti į biblioteką ir rasti internetą: patogu ir nemokama. Problema yra ne technika, o psichologinis barjeras.“
Pašnekovo įsitikinimu, naujovė gali paskatinti tėvus įsigyti kompiuterį ir pramokti naudotis internetu. „Prioritetas turi būti informacija. Juk gyvename informacinėje visuomenėje ir tie, kurie nesinaudoja informacinėmis technologijomis, iškrenta iš civilizacijos žaidimo. Lieka visų procesų uodegoje. Dėl to kenčia ir vaikai, ir jų atlyginimas“, – svarstė A.Daubaras.
Tėvams, kurie nori ateičiai išsisaugoti atžalų pažymius, jis siūlė pasidaryti kopijas („tai kainuoja tris sekundes ir nulį centų“) arba atsispausdinti ir susidėti į aplankus: „Jei kas nori tokio archaiško būdo, galiu taip pat pasiūlyti važiuoti į darbą arkliu pakinkytu vežimu – malonus gyvūnas, romantiška. Bet ar ne geriau juo laisvalaikiu jodinėti?“
Prie vienintelio kompiuterio – mokytojų eilės
Įdiegti elektroninius dienynus Lietuvoje nėra privaloma. Tačiau, oasak Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), juos jau naudoja per 500 mokyklų.
„Mokyklos juos vertina labai pozityviai. Tos, kurios yra įdiegusios, nebenori grįžti atgal, – 15min.lt sakė ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Graželienė. – Mokytojams sumažėjo darbo, nebereikia pildyti ataskaitų ir pasiekimo knygelių.“
Kai auklėju vaikus, ištraukiu savo pažymių knygeles – man negėda dėl savo prastų pažymių.
Anot jos, mokykloms buvo rekomenduota užtikrinti tėvų ar globėjų informavimą apie vaikų pasiekimus. Jei šie neturi prieigos prie interneto ar apskritai nesinaudoja kompiuteriu, mokyklos esą atspausdina reikiamą informaciją ir išsiunčia. Elektroninis dienynas, kaip pabrėžė L.Graželienė, yra labiau skirtas mokinių ugdymo apskaitai, o ne bendravimui su tėvais.
ŠMM atstovės teigimu, elektroninius dienynus naudoja ne vien didžiuosiuose miestuose ar rajonų centruose esančios mokyklos. Tačiau kai kuriuose mažesniuose miesteliuose naujovė atsigręžė prieš pačius pedagogus.
Vilniečio verslininko Sauliaus Arvasevičiaus giminaitė, dirbanti Lekėčių (Šakių r.) mokykloje, skundėsi, kad čia mokytojų kambaryje pastatytas vienintelis kompiuteris. Per pertraukas ir po darbo prie jo nusidriekia nemažos eilės. Viena mokytoja savo klasėje pasiteiravo, kiek vaikų namuose turi kompiuterius – rankas pakėlė du trečdaliai. Iš šių vos trečdalis turi ir internetą.
„Panašu, kad ta sistema labiau skirta direktoriui ir ministerijai. Tokios yra aukštųjų technologijų grimasos mūsų provincijoje“, – teigė 15min.lt pašnekovas.
