Keistus laiškus teatro „Lėlė“ vadovo pavaduotoja S.Krolytė pradėjo gauti gegužės mėnesį.
Pirmuosiuose elektroniniuose laiškuose, kurie pasirašyti Jono Valentukevičiaus vardu, buvo ta pati žinutė: „Prašau, kad Simona Krolytė prikakotų ant grindų.“
„Pradžioje viskas pasirodė juokinga, dar kolegoms parodžiau“, – 15min pasakojo mergina.
Tačiau panašūs laiškai nesiliovė, ir merginai ėmė darytis nejauku.
„Kartais rašydavo kas keletą dienų, tačiau pasitaikė atvejų, kai per dieną gaudavau po kelis laiškus“, – teigė ji.
Viename iš jų buvo nuotrauka, kurioje matyti chirurgų daroma operacija, o birželio 29 dieną gauto laiško turinys šokiravo – nuotraukoje matėsi mirusi moteris visiškai suknežinta galva.
„Tada supratau, kad tai nebėra juokinga, aš išsigandau. Kai sistemiškai esi terorizuojamas, įsivarai baimės. Pradedi galvoti – kame reikalas? Gal aš pažįstu tą žmogų?“, – pasakojo pašnekovė.
S.Krolytė perkratė galvą ir nusprendė, kad priešų, kurie laikytų pyktį, ji neturi, darbe konfliktų nebuvo.
Mergina kreipėsi į policiją ir paprašė nustatyti siuntėjo tapatybę. Su ja susisiekusi sostinės policijos tyrėja paprašė pateikti duomenis apie laiškų turinį – daryti kopijas ir siųsti jai.
„Pareigūnė vasarą man pasakė, kad niekuo padėti negali, tačiau rekomendavo siuntėjui atsakyti į laišką, kad jei sisteminis terorizavimas tęsis, teks aiškintis su policija“, – sakė ji.
S.Krolytei išsiuntus tokį laišką kurį laiką buvo ramu, tačiau rudenį laiškų autorius vėl prisiminė merginą ir ėmė siųsti keistus laiškus, kuriuose buvo ir kokių 8 metų berniuko, įvairių miestų ženklų nuotraukos, o tekstai neturėjo jokios prasmės. Pavyzdžiui, persekiotojas viename laiške parašė „šūdini Mažeikiai.“
„Pradėjo suktis galvoje mintys, ką aš bendro galiu turėti su Mažeikiais. Tačiau tikrai nieko. Kitame laiške buvo Elektrėnų ženklas – nieko neturiu bendro ir su Elektrėnais“, – pasakojo mergina.
Galiausiai jai trūko kantrybė ir dar kartą kreipėsi į policiją. Anot S.Krolytės, Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato vyriausioji tyrėja Justyna Bortkevič jai sakė prisimenanti šią istoriją ir rekomendavo dar kartą elektroniniu būdu pildyti pranešimą policijai, nors atsakymas bus toks pat.
Apie šią istoriją paklaustas Vilniaus Vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialistas Paulius Radvilavičius 15min teigė, kad su S.Krolyte bendravusios pareigūnės veikiausiai buvo neteisingai suprastos konstatuodamos, kad šiuo atveju negali padėti ir paaiškindamos, kodėl taip yra.
„Iš merginos jos išgirdo vien tik nusiskundimus dėl pasibjaurėtino turinio laiškų ir įžeidinėjimo, tačiau nieko nebuvo kalbama apie grasinimus, moters suknežinta galva nuotrauką“, – pabrėžė jis.
Anot P.Radvilavičiaus, asmens įžeidimas yra dekriminalizuotas ir įžeistasis asmuo savo interesus gina civilinių teisės santykių nustatyta tvarka.
„Kadangi skundas neatitiko policijos kompetencijos, neturėjome teisinio pagrindo nustatyti įžeidinėjusio asmens tapatybės, nes šiuo konkrečiu atveju jam taikytini duomenų apsaugos įstatyminiai apribojimai“, – pabrėžė jis.
Siaubą kelianti nuotrauka gali būti laikoma grasinimu
Tačiau moters suknežinta galva nuotrauka, anot jo, gali būti laikoma rimtu pagrindu ją atsiuntusį asmenį laikyti ne tik įžeidinėtoju, bet ir grasintoju.
„Už tai gresia baudžiamoji atsakomybė ir policija gali pradėti ikiteisminį tyrimą. Merginai patartume dar kartą kreiptis į ir šįsyk pateikti visą tyrimui ir vertinimui būtiną informaciją“, – teigė jis.
Tačiau S.Krolytė 15min tvirtino, kad minėtąjį laišką su nuotrauka ji policijai nusiuntė dar tuomet, kai pareigūnė paprašė pateikti informaciją apie laiškų turinį, todėl policijai ji neturėtų būti naujiena.
Anot P.Radvilavičiaus, baudžiamoji atsakomybė gresia už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, žmogaus terorizavimą bei sistemingą bauginimą, naudojant psichinę prievartą – tokiais atvejais policija visuomet atlieka ikiteisminį tyrimą.
Paklaustas, ar panašių kreipimųsi policija gauna daug, jis pažymėjo, kad tokia statistika nėra vedama.
Panašių laiškų gavėjai, pasak policijos atstovo, visuomet gali kreiptis į policiją, o ši vertins, ar yra teisės pažeidimų.
„Patartume ir pasinaudoti galimybe kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo pažeidimo civilinio proceso tvarka, žinoma, jei tam esama pagrindo“, – teigė jis.
