Šiuo metu teismai perkrauti darbu, bylų nagrinėjimas tęsiasi labai ilgai, o teisėjai, atlikdami daugybę techninio darbo, nebeturi pakankamai laiko įsigilinti į sudėtingas bylas. Tokią situaciją lemia neefektyviai organizuota teismų veikla, kuri nepatogi nei žmogui, nei patiems teismams. Siekiant užtikrinti spartesnį, patogesnį ir pigesnį bylų nagrinėjimą, teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus sudaryta darbo grupė parengė Civilinio proceso kodekso pakeitimus. Juose, be kita ko, numatyta supaprastinti visą procesą pasitelkiant informacines ir elektronines ryšių priemones.
Siekiant supaprastinti formalų ir sudėtingą dokumentų perdavimą, įtvirtinama galimybė žmogui visus su byla susijusius dokumentus teismui perduoti ir iš jo gauti elektroniniu būdu. Taip asmuo ir pats teismas greičiau ir patogiau gaus visą su nagrinėjama byla susijusią informaciją, be to sutaupys laiko ir pinigų, nes nebereikės krūvos popierių siuntinėti paštu. Tokiu būdu su teismu sutarusiems keistis dokumentais dar bus taikomos ir bylinėjimosi išlaidų lengvatos.
„Tokia praktika turi tapti įprasta, nes tai leis sumažinti teismų darbo krūvius, sparčiau spręsti bylas bei vykdyti teisingumą nedidinant teisėjų skaičiaus, o išnaudojant modernias priemones. Pakeitimai taip pat leis paprasčiau, pigiau ir greičiau nagrinėti tipines bylas, pvz., dėl atsiskaitymų, kuriose vietoj sudėtingo ir ilgo bylinėjimosi proceso bus tiesiog išduodamas teismo įsakymas. Tokiu būdu nesudėtingos bylos bus sprendžiamos greitai, o teisėjams liks daugiau laiko sudėtingų bylų nagrinėjimui. Austrijoje, Estijoje ir kitose šalyse, kur buvo diegiamos panašios sistemos, tai davė gerus rezultatus. Tokių pokyčių nusipelnė ir Lietuvos piliečiai, verslas bei teismai“, – sako teisingumo ministras R.Šimašius.
Numatyta, kad kai kuriems subjektams – advokatams, antstoliams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms bei draudimo įmonėms – teismas procesinius dokumentus įteiks vien tik elektroninių ryšių priemonėmis.
Elektroniniu būdu keistis dokumentais numatyta leisti ir antstoliams vykdant išieškojimus. Kartu į elektroninę erdvę turėtų persikelti ir turto pardavimo iš varžytinių procesas. Iki šiol varžytinės rengiamos antstolių kontorose, o jų skaidrumu neretai abejojama. Sudarius galimybę jas organizuoti internete, bus ne tik užtikrinamas sąžiningas procesas, bet ir sulaukiama didesnio varžytinių dalyvių skaičiaus, užtikrintas aktyvesnis varžymasis, o turtas bus parduotas už aukščiausią kainą. „On–line“ režimu dėl turto varžytis galės prie e.varžytinių sistemos prisijungę dalyviai, garantuojant jų anonimiškumą.
Įstatymo pakeitimuose taip pat numatyta, kad teismas nebegalės atsisakyti priimti ieškinį dėl formalių trūkumų. Pavyzdžiui, šiuo metu teismas gali paprasčiausiai atsisakyti priimti dokumentus dėl bylos iškėlimo, jei juose nebus nurodyta data, netinkamai nurodytas teismo pavadinimas, nepateikti įrodymai ir pan. Priėmus įstatymo pakeitimus, teismas privalės priimti tokius dokumentus, o trūkstama informacija bus surenkama vėliau.
Paprasčiau planuojama organizuoti ir liudytojų apklausą. Atsižvelgiant į situaciją, kuomet liudytojui dėl vienų ar kitų priežasčių sudėtinga dalyvauti posėdyje, jis galės būti apklausiamas vaizdo konferencijos, telekonferencijos ir pan. būdu.
Pasitelkus moderniąsias technologijas teismo posėdžio eigai fiksuoti, taip pat bus atsisakyta ir teismo posėdžių protokolavimo. Iki šiol teismuose kiekvienas posėdis yra protokoluojamas specialiai jame dalyvaujančio teismo darbuotojo pagalba, kuris visą eigą fiksuoja mechaniniu būdu. Vietoj to panaudojus technines priemones, bus sutaupytas teismo darbuotojų darbo laikas, sumažinta klaidų bei netikslumų tikimybė, taupomi finansiniai ištekliai.
Dalis teismų bei antstolių darbo procesų į e.erdvę persikels jau nuo kitų metų birželio, o visos numatytos modernizavimo priemonės turėtų būti baigtos diegti 2011 m. liepos mėn.
