Ekspertų teigimu, Lietuvoje nepastačius naujos atominės elektrinės Baltijos jūros dugnu tiesiama jungtis taptų tiltu rusiškai elektrai eksportuoti į Skandinavijos rinką, o Lietuvos energetinės priklausomybės problemos dar paaštrėtų, ketvirtadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.
„Rusiškos elektros eksportuotojai – bendrovei “Inter RAO JES„ kabelis “NordBalt„ gali tapti vartais į Vakarų rinkas, jiems reikėtų tik susitarti su Baltarusija dėl energijos tranzito. Rusai tokių interesų visada turėjo, šis pavojus niekur nedingo“, – teigė ekonomikos analitikas Valdemaras Katkus.
Anot jo, Baltijos regiono energetinė nepriklausomybė galima tik gaminant pakankamai savos energijos, kuri Baltijos ir Skandinavijos rinkose konkuruotų su rusiška elektra, todėl nepastačius naujos atominės elektrinės Lietuvos problemos išspręstos nebūtų.
Rusų norus pasinaudoti Lietuvos elektros jungtimis rodo ir neseniai paskelbta informacija apie sutartis, pagal kurias Kaliningrado srityje statomos Baltijos atominės jėgainės elektrą „Inter RAO JES“ esą ketina eksportuoti per dar nepastatytas jungtis su Lenkija ir Švedija.
Už švediškosios jungties projektą atsakingos bendrovės „InterLinks“ generalinis direktorius Antanas Malikėnas teigia, kad galimų Rusijos ketinimų nereikėtų baimintis pirmiausia dėl techninių priežasčių.
„Veikiausiai Baltijos atominės jėgainės projektas kol kas – daugiau kalbos. Jei jos kartais virstų darbais, didesniems eksporto kiekiams tektų stiprinti linijas tarp Kaliningrado srities ir Lietuvos, o tai jau priklauso nuo mūsų. Tačiau jokie derinimai dar nepradėti, nė kalbos apie tai su elektrinės statytojais nebuvo“, – sakė A.Malikėnas.
Anot jo, svarbiausia yra galimybė rinktis, kur pirkti ar parduoti elektrą, o ji atsiras tik pastačius jungtį.
„Galima sakyti, kad energetinės nepriklausomybės atžvilgiu “NordBalt„ prilygs vienam naujos atominės jėgainės blokui. Iki šiol esame priversti elektrą pirkti tik iš Rytų, ir pardavėjas gali mums diktuoti sąlygas. Atsiradus jungčiai, daug kas keičiasi. Net galimybė prireikus pirkti elektros Skandinavijoje, kad ir brangiai, iš esmės keičia padėtį“, – tvirtino A.Malikėnas.
Energetikos ministerijos parengtame Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte nurodoma, kad 700 megavatų galios jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ bus pradėta eksploatuoti iki 2015–ųjų gruodžio.
Europos Komisija rugpjūtį skyrė 131 mln. eurų (452,3 mln. litų) finansavimą „NordBalt“ elektros jungčiai, o visos šio projekto išlaidos gali sudaryti apie 552 mln. eurų (1,9 mlrd. litų).