Nuotolinis darbas bent kelias dienas per savaitę, kiek žemesnė temperatūra šildymo sezono metu ir mažiau naudojami kondicionieriai vasarą, daugiau kelionių viešuoju transportu – tokius energijos išteklių naudojimo būdus siūlo Vyriausybė ir Energetikos ministerija.
Tačiau savivaldybių vadovams tenka sukti galvas, kaip tai įvykdyti, kai jų įstaigose – vaikų darželiuose, mokyklose, ligoninėse – tai veikti tiesiog negali.
Mažosioms savivaldybėms artimiausia žiema nebus lengva, tai pripažįsta jų merai, nors 15min kalbinti vadovai ir neslėpė, kad tiesiog reikėjo iš anksto pradėti rūpintis taupymo priemonėmis. Tuomet ir būsimos sąskaitos taip negąsdintų.
-
I.Šimonytė: pagrindinė problema – kaip atsieti elektros kainas nuo dujų
-
Taupant elektros energiją, Luvro ir Versalio muziejų apšvietimas bus išjungiamas anksčiau
-
Nuo rytojaus planuota 5000 Eur/MWh elektros kainos riba – atšaukta, liksime prie 4000 Eur/MWh
-
„Elektrum Lietuva“: per savaitę elektra Lietuvoje brango 3 proc.
Problemos dėl konkursų
Štai Širvintos artimiausiu metu naktimis bus apšviestos – gal kiek mažesniu intensyvumu, tačiau vis dėlto mieste išjungti apšvietimo neketinama. Tačiau kaimiškose vietovėse tamsiau tikrai bus. Kaip sako Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, taupyti teks.
„Dar iki visų karų, kai tik pradėjo kalbėti, kad mes turėsime pereiti prie žaliosios energetikos, bendraujant su Jonu (Jonas Pinskus – Seimo narys ir Živilės Pinskuvienės vyras – red. past.), teisingai – jis mano pagalba, ramstis, patarėjas pats didžiausias, to nepaneigsi, jis man sakė – iš paskutiniųjų statyk saulės baterijas. Mes rašėme projektus. Dabar ant mokyklų, darželių yra saulės baterijos. Tai įsivaizduojate, kiek mes sutaupome.
Pvz., praėjusį mėnesį mokėjome už darželį be saulės baterijų 4,7 tūkst. eurų, tai dabar 3,5 tūkst. Tai čia kalba tik apie darželį, o yra mokyklose, ant savivaldybės pastato, bet ant baseino negalėjome, nes nebuvo galima atlikti skaičiavimų, baseinas dar nebuvo dirbęs metus – dėl COVID-19 pandemijos karantino metu baseinas neveikė. Negalėjome teikti paraiškų, kad galėtume įsirengti saulės baterijas“, – sakė merė.
Jos teigimu, tuomet buvo sugalvota pirkti nutolusią saulės elektrinę, tačiau čia – irgi problemos:
„Įsivaizduokite – mums, savivaldybei, Energetikos ministerijos yra uždėtas apynasris, kad mes galime pirkti tik per CVP IS. Ką tai reiškia? Nustatėme sąmatą – 340 tūkst. eurų, konkursas neįvyko, niekas nenorėjo parduoti. Skambiname, klausiame, kaip nusipirkti. Mums atsako – didinkite kainą, nes ji per maža. Mes mėginame aiškinti, kad kaina yra pakankamai didelė, bet niekas nedalyvavo. Pakėlėme iki 400 tūkst. eurų – vėl niekas nepateikė pasiūlymų.
Vėl klausiame Centrinės projektų valdymo agentūros, ką daryti, mes negalime nupirkti. Kalbame su atskirais žmonėmis, kurie turi pasistatę tuos saulės parkus, jie mums sako – pirkite, mes jums parduosime, turime, be problemų. Ir sumą siūlome gerą, bet negalime įsigyti tiesiogiai, suderėjus kainą, nesvarbu, kad ji 100 tūkst. pigesnė, pirkti negalime, galime tik per CVP IS.
Mums pataria tik viena – dar kelti kainą. Pakėlėme dar kainą – 520 tūkst. eurų, pusė milijono! Bet ir trečias konkursas neįvyko. Verslininkai nenori sistemoje registruotis, nenori to popierizmo, nes ir taip nupirks.“
Nustatėme sąmatą – 340 tūkst. eurų, konkursas neįvyko, niekas nenorėjo parduoti. Skambiname, klausiame, kaip nusipirkti. Mums atsako – didinkite kainą, nes ji per maža.
Baseine bus brangiau
Sporto centro, kuriame yra ir baseinas, elektros energijos sąskaita išaugo kartais, nors taupyti tikrai bandoma – nedarbo metu jame prietema, išjungtos visos šviesos, nešyla pirtelės, neveikia sūkurinės vonios. Tačiau anksčiau mokėjus 3,5 tūkst. eurų, dabar sąskaita pasiekė 16 tūkst. eurų.
Tad apsilankymo kaina svečiams iš kitų miestų jau artimiausiu metu turėtų augti – maždaug 3 eurais, vietiniams, turintiems Širvintiškio kortelę, maždaug euru.
Vis dėlto pačiose Širvintose gatvių apšvietimo išjungti kol kas neketinama. Ž.Pinskuvienė tvirtina, kad vos tapusi mere 2015 metais ji ėmėsi projekto keisti senas natrio lempas, kurių degė kas trečia po valandą vakarais, į LED. Savivaldybė pasiskolino 170 tūkst. eurų ir tai padarė, dabar, kaip sako, sutaupoma net apie 75 proc. elektros energijos, o pats projektas atsipirko per trejus metus.
Norėta tą patį padaryti ir rajono miesteliuose bei kaimuose, bet esą nėra galimybių, tad, anot merės, teks naktimis šviesas gesinti: „Mums, savivaldybėms, yra uždėti skolinimosi limitai, mes negalime pasiskolinti net ekonomiškai naudingam projektui. Savivaldybė gali iš viso skolintis tik 1,5 proc. nuo savo biudžeto. Aš per metus galiu pasiskolinti 387 tūkst. eurų. Ką už tai galima padaryti, kai reikia prie visų europinių projektų prisidėti 20 proc.?
2015 metais atėjusi dirbti gavau skolų palikimą – 7 mln. eurų. Tuomet žmonės, kurie skolinosi, pasirašė sutartis, kad paskolas grąžins nuo 2020, 2021 ar net 2022 metų. Tai prie visko atidavinėjame 7 mln. ir galime pasiskolinti tik tiek, kiek galime.
Savivaldybė gali iš viso skolintis tik 1,5 proc. nuo savo biudžeto. Aš per metus galiu pasiskolinti 387 tūkst. eurų. Ką už tai galima padaryti?
Aš S.Skvernelio Vyriausybei, dabartinės atstovams sakiau – aš neprašau skolintis šventėms, eglėms, baliams. Leiskite savivaldybei pasiskolinti naudingam projektui, kuris yra efektyvus, atsiperkantis. Ne, negalima.“
Saulės elektrines planuoja ateičiai
Molėtų rajono meras Saulius Jauneika sako, kad šiuo metu kaip tik vyksta diskusijos su gyventojais, kaip taupyti elektros energiją viešosiose vietose: „Tariamės su gyventojais, kokį čia taupantį gatvių apšvietimo režimo nuo spalio 1 d. geresnį variantą pasirinkti. Ar trumpinti laiką, ar intensyvumą mažinti. Dėl gatvių galvojame.
Kitas dalykas – įstaigose irgi diskutavome, gal mokyklose koridoriai, dar kažkas per pamokas nešviestų ištisai, kur įmanoma tausojančias, LED lemputes, šviestuvus turėti. Kai kur turi vis tiek viskas likti, klasėse negali būti tamsu. Tam tikras suvartojimas bus, bet bandysime sutaupyti.“
Anot mero, galbūt reikėjo paspartinti saulės baterijos diegimą. Rajone jas turi vienas vaikų darželis.
„Kitur turime parengę investicinius projektus, laukiame finansavimo ir stengsimės padaryti, kad būtume nepriklausomi nuo tiekėjų. Čia mūsų biudžetinės įstaigos – švietimo, ligoninė, poliklinika“, – akcentavo S.Jauneika.
Jis pasidžiaugė, kad saulės baterijas pradeda įsirenginėti ir Molėtų šilumos tinklai, gamins elektrą savo poreikiams, kas prisidės prie šilumos kainos stabilizavimo, kalbamasi apie tai ir su vandens tiekėjais. Žinoma, tai ateities projektai, tačiau šį rudenį ir žiemą leis išgyventi ir tebegaliojančios senosios sutartys su elektros tiekėjais, kai kainos dar taip stipriai nesikandžiojo. Nes nauji pasiūlymai toms įstaigoms, kur jų jau reikia, nedžiuginantys.
Kitur turime parengę investicinius projektus, laukiame finansavimo ir stengsimės padaryti, kad būtume nepriklausomi nuo tiekėjų. Čia mūsų biudžetinės įstaigos – švietimo, ligoninė, poliklinika.
„Bent šilumos kaina ne taip stipriai didės, nes mes kūrename biokuru visas savo turimas katilines. Biokuras kažkiek brangsta, bet ne tiek, kiek dujos ar elektra. Čia esame daugiau mažiau stabilūs, o dėl elektros bendrom jėgom su įstaigomis bandysime susitvarkyti“, – kalbėjo Molėtų meras.
Rajone kol kas tik apie pusė gatvių apšvietimo lempų pakeista į naujas LED, tačiau šiuo metu kaip tik vyksta konkursas, kuriame paaiškėjus tiekėjui atnaujinimas bus baigtas visame rajone – ir pačiuose Molėtuose, ir rajono kaimiškose vietovėse.
Vasarą kai kur pasigamina ir visą reikalingą energiją
Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius ramus – jo teigimu, reikia ne dabar skųstis, o iš anksto ruoštis: „Kai visi verkia, kad bus ar jau yra blogai, mes ieškojome sprendimų. Didieji vartotojai jau yra įsirengę veikiančias saulės jėgaines. Kitų biudžetinių įstaigų pastatai yra eilėje, bet pagrindiniai jau aprūpinti saulės energija – didžiosios mokyklos ir ligoninė.
Kai kuriuo atveju pagaminama 90-100 proc. energijos vasaros laikotarpiu. Rudenį, dabar – iki 70 proc. poreikio aprūpinama. Tose įstaigose, kur tai jau yra, problemos neturėsime, o kitose jungsime galimus taupymo režimus.“
Ten, kur saulės jėgainių dar nėra, bet jas įrengti įmanoma, tai ketinama padaryti. Be to, pradėta procedūra statyti ir paleisti nutolusią saulės jėgainę. Gatvių apšvietimo teks koreguoti, kaip sako meras, „nusistatyti kitokius režimus“ – apšvietimas visų pirma turės užtikrinti vaikų saugumą ateinant ir grįžtant iš mokyklos, bet po to apšvietimo laikas bus trumpinamas.
Įstaigos, kurios iki šiol šildėsi elektra, tarkim, viena biblioteka, dabar prijungtos prie centrinio šildymo sistemos – tai esą irgi leis sutaupyti, nes beveik visur rajone šildoma biokuru. O ten, kur dar dujomis, irgi ieškoma sprendimų pereiti prie biokuro, kaip sako V.Gailius, „megavato kaina reikalauja priimti sprendimus greitai“.
Kritikuoja valdžią
Vitalijus Mitrofanovas, Akmenės rajono meras, negaili kritikos centrinei valdžiai. Apie taupymą savivaldybė intensyviai diskutuoja, laukiama iš visų įstaigų priemonių plano, ką jos galinčios pasiūlyti.
„Ir apklausas rengiame, šiandien paleidome dėl kalėdinio apšvietimo, ką gyventojai mąsto – ar mažinti jo, ar laikus trumpinti. Kaip sakau, reikia to, konservatoriai atėmė iš mūsų pigią elektrą, tai bent Kalėdų neatimkim, nebūkim grinčais. Gal kokioje gatvėje nešvieskime, nes summa summarum kokios nors gatvės apšvietimas kainuoja daugiau nei eglutės girliandos. O rimčiau kalbant, yra visokių variantų, svarstymų. Aš pats tokią idėją pametėjau mūsų įstaigoms švęsti Kalėdas.
Kaip sakau, reikia to, konservatoriai atėmė iš mūsų pigią elektrą, tai bent Kalėdų neatimkim, nebūkim grinčais.
Krizės mus vis kažko išmoko. Nebūtų pandemijos, neišmoktume nuotoliniu būdu dirbti. Kažkada juk turėjome 2009 metų krizę, nenumirėme. Mūsų savivaldybės biudžetas, kaip šiandien atsimenu, 2008 metais buvo 71 mln. litų, o 2009 metais jau 56 mln. litų. 30 milijonų mažiau, kaip sutaupyti? Šiuo atveju mes susiduriame tik su tam tikrais energetiniais iššūkiais.
Bet ne dabar reikia pulti taupyti, tam tikri strateginiai dalykai buvo daromi nuolat. Tarkim, 2011 metais visas Akmenės šildymo ūkis perėjo prie biokuro, anksčiau buvo dujos ir buvome penketuke brangiausią šildymą turinčių. Dabar esame šiek tiek aukščiau nei vidurkis pagal mažumą, nes dujų naudojame labai mažai“, – kalbėjo Akmenės rajono meras.
Šiuo metu ši savivaldybė vykdo projektą už beveik 3 mln. eurų pakeisti visame rajone apšvietimo lempas į LED. Norima pastatyti ir saulės jėgainę, kuri elektra aprūpintų visas savivaldybės įstaigas, tačiau, kaip sako meras, čia trukdo ESO
„Savivaldybė jau prieš 3 metus norėjo turėti savo saulės jėgainę, kadangi mūsų visos įstaigos sunaudoja maždaug 1,6 MW elektros energijos, tai planuojame pasistatyti maždaug 2 MW, nes tuoj bus baigti sporto rūmai, baseinas, poreikis didės.
Reikėjo paduoti paraišką investicijoms, dabar paprašėme prisijungimo ESO. Tokia elektrinė kainuotų maždaug 2 mln. eurų, jeigu gautume paramą, ji atsipirktų dabartinėmis kainomis per dvejus metus, nors buvo skaičiuojamas atsiperkamumas per dešimtmetį. Bet ESO prašo už prisijungimą 2 mln. eurų. Aš nesuprantu, kodėl mes turime mokėti? Mes tą energiją, kurią suvartojame dabar, vartosime ir toliau“, – piktinosi V.Mitrofanovas.
Jis kritikavo ir siūlymą dirbti valstybinių įstaigų darbuotojams nuotoliniu būdu – esą gal geriau kaip tik koncentruoti, kad viename kabinete dirbtų keturiese, po viena elektros lempute ir prie vieno radiatoriaus.
Taip pat jis priminė seną idėją visiems išeiti kalėdinių atostogų, Akmenės rajone planuojama, kad tuo laiku nedirbs ne tik mokyklos, bet ir darželiai, dėl to įspėti tėvai, kad irgi planuotų savo atostogas.
