Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D.Žalimas sako, kad kai kurios Lietuvos taikomos priemonės yra abejotinos konstitucingumo požiūriu.
„Susirūpinimas turi pagrindo“, – sako jis, komentuodamas ET žmogaus teisių komisarės kritiką dėl mūsų šalies elgesio su migrantais.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L.Kasčiūnas savo ruožtu pabrėžia, kad Lietuva susidūrė ne su natūraliu migracijos procesu, o režimo organizuojamu migrantų srautu, tad esą reikėtų adaptuoti situacijos vertinimą.
Anot jo, žmogaus teisių universalumo principas šiuo atveju nebegali būti dominuojantis.
Premjerė kritiką atrėmė
Kaip jau skelbta, Lietuva sulaukė ET žmogaus teisių komisarės Dunjos Mijatovič kritikos dėl elgesio su migrantais.
Laiške premjerei Ingridai Šimonytei ji išreiškė susirūpinimą dėl įstatymų, kuriais esą apribojamos teisės siekti politinio prieglobsčio.
Lietuvos įstatymai „panaikina svarbius saugiklius prieglobsčio procedūroje“, teigiama viešai paskelbtame laiške.
„Tai gali sukelti grėsmę negrąžinimo principui ir teisei į veiksmingą teisinę gynybą, taip pat paveikti pažeidžiamų asmenų padėtį“, – nurodė pareigūnė.
Anot komisarės, migrantų apgyvendinimas gali tapti panašus į de facto sulaikymą.
Be to, ji atkreipė dėmesį į teisiškai netvarkingą asmenų, pabandžiusių nelegaliai patekti į Lietuvą, sugrąžinimą į Baltarusiją.
D.Mijatovič pabrėžė smerkianti bet kokius šalių bandymus „aktyviai raginti pažeidžiamus asmenis kirsti sienas, žinant, kad jie taip paliekami humanitarinės krizės sąlygomis“, tačiau pridūrė, kad ET šalių narių vienintelis tinkamas atsakas – „reaguoti į tokius veiksmus gerbiant humanitarizmo ir žmogaus teisių principus bei vertybes, kurioms jos yra įsipareigojusios“.
Komisarė paragino Vyriausybę pasirūpinti, kad nebūtų vykdomas migrantų grąžinimas į Baltarusiją ar kitas šalis, tokių veiksmų nelydint saugikliams, susijusiems su negrąžinimu ir kolektyviniais išsiuntimais.
I.Šimonytė kritiką mandagiai atmetė – jos teigimu, Lietuva turėjo imtis griežtų priemonių kovoti su Baltarusijos režimo „hibridine ataka“, o daugelis migrantų atvyko siekdami ekonominių tikslų.
„Yra pagrindo teigti, kad Baltarusijos pareigūnai skatina migrantų gabenimą. Baltarusijos režimas leidžia ir skatina migrantus legaliai atvykti į Baltarusiją ir tada remia nelegalų Baltarusijos sienos su Europos Sąjunga kirtimą“, – savo atsakyme nurodė ji.
Lietuva iš pradžių priimdavo visų migrantų, neteisėtai kirtusių sieną, prieglobsčio prašymus ir juos apgyvendindavo – tai buvo argumentuojama tarptautiniais įsipareigojimais. Visgi gerokai išaugus jų srautui migrantai nuo rugpjūčio jau apgręžiami, o prašymai priimami tik oficialiuose sienos kirtimų punktuose.
Anot I.Šimonytės, tai nepažeidžia Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų.
„Irako, Afrikos ar kitų trečiųjų šalių piliečiams nėra jokių objektyvių grėsmių Baltarusijoje.
Apklausiami laikinuose priėmimo centruose dauguma jų atskleidžia, kad atvyko į Europą dėl ekonominių tikslų ir organizuotais kanalais.“
Irako, Afrikos ar kitų trečiųjų šalių piliečiams nėra jokių objektyvių grėsmių Baltarusijoje.
Tuo pačiu Vyriausybės vadovė nurodė, kad Lietuva vis viena gerbia jų teises bei humanitarinius įsipareigojimus, nepriklausomai nuo šių žmonių statuso, ir įveikti migrantų krizę mėginama geriausiai, kaip tik įmanoma.
Žmogaus orumas – svarbiausia
Portalo 15min kalbintas D.Žalimas pripažino, kad komisarės susirūpinimas turi pagrindo.
Jis priminė, kad pats, kaip ir kai kurie kiti teisininkai bei žmogaus teisių specialistai, iš pat pradžių buvo įspėjęs, jog grąžinimo praktika „turi klaustukų teisės požiūriu“.
„Prieglobsčio procedūrų supaprastinimas yra abejotinas konstitucingumo požiūriu, kad nėra teisės į apeliaciją. Yra tiesioginis prieštaravimas“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Nuostata, kad skundus dėl Migracijos departamento atmestų prašymų suteikti prieglobstį nagrinėja tos pačios institucijos atstovai, esą neatitinka teisingo teismo kriterijų.
„Aišku, yra valstybės nacionalinio saugumo poreikiai, – pripažino jis. – Be abejo, valstybė negali priimti tiek žmonių, kiek ji nepajėgi priimti.
Taip pat būtina atsižvelgti, kad šita migracijos banga nėra natūrali, o organizuota kitos valstybės, pažeidžiant įvairius tarptautinius įsipareigojimus. (…)
Aišku, kad tokiais atvejais valstybė turi tam tikro pagrindo naudoti atgalinio grįžimo praktiką su aiškiu alternatyvų suteikimu, jog būtų alternatyvių būdų visiems norintiems pateikti prieglobsčio prašymus.
Tačiau bet kuriuo atveju reikia nepamiršti, kad turime reikalą su gyvais žmonėmis ir kiekvieno orumas, kad ir kas jis būtų, kad ir kaip būtų vadinamas, vis dėl to yra saugotinas. Dėl to yra elementarūs žmogiškumo reikalavimai.“
Reikia nepamiršti, kad turime reikalą su gyvais žmonėmis ir kiekvieno orumas, kad ir kas jis būtų, kad ir kaip būtų vadinamas, vis dėl to yra saugotinas.
Apgręžimui ant sienos esą galima rasti pateisinimą, bet tai reikėtų daryti su pagarba žmogui.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas pabrėžė, kad yra pažeidžiamų asmenų (vaikai, neįgalieji, moterys), „kurių tikrai nebūtų galima stumdyti“, kurie „pagal visas objektyvias savybes yra labiau pažeidžiami“ ir kuriems būtų galima taikyti pozityvią diskriminaciją – papildomas apsaugos priemones.
„Suprantu, kad Lietuva vieną kitą iš pažeidžiamųjų kategorijos priima, – teigė pašnekovas. – Bet kelia susirūpinimą, kad būna ir atvejų, kai tikrai pažeidžiami asmenys neįleidžiami, jų gyvybei ir sveikatai sukeliamas pavojus.
Jei tai susiję su žmonėmis, kuriems apgręžimas gali sukelti pavojų gyvybei ar sveikatai, tarptautinės teisės požiūriu būtų labai sunku pateisinti.“
Besilaukianti moteris neabejotinai turėtų būti priskirta pažeidžiamiems asmenims.
O jei ją lydi vaikai (ypač – jau paaugę) ir vyras, ar juos taip pat reikėtų įleisti, vadovaujantis ta pačia taisykle?
„Vietoje labai sunku atskirti, kas kuriai šeimai priklauso, – kalbėjo D.Žalimas. – Aišku, prioritetas visada yra šeimų susijungimas, bet jis turi išimčių. Jo galima neleisti, kai kyla nacionalinio saugumo, visuomenės sveikatos, viešosios tvarkos ir panašiai klausimų.
Tikėtina, kad vietoje, kai tie žmonės yra ant sienos, lauko sąlygomis neįmanoma atskirti, kas kuriai šeimai priklauso. Po to jų likimas vienaip ar kitaip būtų sprendžiamas. Jei, pavyzdžiui, moteriai būtų suteiktas prieglobstis, tikėtina, po kiek laiko būtų suteiktas ir jos šeimos nariams.“
„Reikėtų adaptuoti vertinimus“
„Gaila, kad Europoje nėra suvokimo iki galo, jog turime kitokį (migracijos) reiškinį“, – taip lakoniškai politinį požiūrį išsakė NSGK vadovas L.Kasčiūnas.
Anot jo, Europos pareigūnai turėtų suvokti, kad migracijos procesas, su kuriuo susidūrė Lietuva, nėra natūralus kaip, pavyzdžiui, Pietų Europoje, nes tai yra režimo organizuojami migrantų srautai:
„Tai yra išskirtinė savybė, matyt, reikėtų truputį adaptuoti savo kritikas ir šitos situacijos vertinimus.“
Mes galime tapti pereinamuoju kiemu, atidaryti visus užtvarus ir nežinau, ką tada D.Mijatovič sakytų Europos pareigūnams...
Jis atkreipė dėmesį ir į Lietuvos pajėgumus priimti tokį žmonių srautą.
„Lietuva kiek galėjo, tiek priėmė, bet dabar jau viršija galimybes ir ribas.
Natūralu, kad mes, kaip valstybė, pasakėme: mūsų tikslas – kad neatsidarytų dar vienas nelegalios migracijos kelias. Tuo suinteresuota visa ES. Nes mes galime tapti pereinamuoju kiemu, atidaryti visus užtvarus ir nežinau, ką tada D.Mijatovič sakytų Europos pareigūnams…“ – svarstė parlamentaras.
Politiko įsitikinimu, laiko klausimas, kada ES pradės peržiūrėti prieglobsčio ir migracijos politiką, nes ji, jo požiūriu, paremta neadekvačiomis direktyvomis ir taisyklėmis.
L.Kasčiūnas priminė, kad migrantai turi teisę, net ir be vizų, atvykti į Lietuvą: kreipdamiesi į mūsų šalies atstovybes ar pasienio punktus.
„Oponuoju požiūriui, kad visi pasaulio žmonės gali tapti ES piliečiais, požiūriui, kurį geriausiai įprasmina žodžių junginys no borders, no walls (angl. jokių valstybių sienų, jokių sienų), požiūriui, kad kultūra nesvarbu, kad mes galime lengvai integruoti visus, kas tik atvažiuoja į Europą.
Kultūra yra svarbu. Migrantų bendruomenės turi savo vertybių sistemą, ji nebūtinai atitiks europietišką tradiciją ir mūsų gyvenimo būdą, demokratijos taisykles.“
Anot konservatoriaus, Europoje migrantams taikyti įvairūs skirtingi modeliai: asimiliacinis Prancūzijoje, multikultūralizmo Švedijoje.
Esą nei vienoks, nei kitoks „iki galo neveikia, yra socialinių takoskyrų, visuomenės radikalizacijos niuansų, atsiranda radikalių politinių jėgų“.
„Tai rodo, kad nėra recepto Europoje, kuris pasiūlytų sėkmingą integraciją. Atsiranda ir mūsų gyvenimo būdo apsaugos klausimas, kaip toleruoti netolerantiškus, – kalbėjo L.Kasčiūnas. – Tai yra, mano požiūriu, labai svarbus filosofinis klausimas.
Nemanau, kad žmogaus teisių universalumo principas turėtų būti dominuojantis.“
Lenkija paprašyta priimti migrantus
Priekaištų dėl elgesio su migrantais iš Baltarusijos sulaukė ir Lenkija.
Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūra antradienį pareikalavo, kad ši šalis priimtų grupę žmonių, kaip manoma, iš Vidurio Rytų, kurie daugiau nei dvi savaites yra įstrigę ant sienos tarp dviejų valstybių.
Maždaug 30 migrantų įsirengė laikiną stovyklą Baltarusijos pakraštyje netoli Lenkijos kaimo Usnarz Gorny, apsupti Baltarusijos ir Lenkijos karių.
Lenkija paskelbė neįsileisianti migrantų.
Anot premjero Mateuszo Morawieckio, kitaip tarytum būtų nusileista autoritarui Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai.
Be to, Varšuva paskelbė planus statyti 2,5 m aukščio spygliuotos vielos tvorą palei du trečdalius savo sienos.
„Kviečiame Lenkijos valdžios institucijas įsileisti šiuos žmones į savo teritoriją, suteikti jiems neatidėliotiną medicinos, teisinę ir psichologinę pagalbą“, – agentūra AFP cituoja JT pabėgėlių komisaro atstovės šioje šalyje pareiškimą.
Anot jos, 1951 metų Pabėgėlių konvencijoje, kurią yra pasirašiusi ir Lenkija, nurodyta, kad prieglobsčio prašantys žmonės niekada neturėtų būti baudžiami net už neteisėtą sienos perėjimą.
