Praėjusiais mokslo metais šioje gimnazijoje, vadovaujamoje direktoriaus Gintaro Petrulio, buvo vykdomas projektas Holokausto tema, integruotas į 12 mokomųjų dalykų. Jame dalyvavo 17 mokytojų bei 658 gimnazistai – 15-18 metų mokiniai.
Mokytoja L.Ardavičienė, dirbanti gimnazijoje jau 20 metų, kartu su kitais mokytojais įtraukė Holokausto temą į dėstomus dalykus: dailę, etiką, tikybą, lietuvių kalbą, anglų kalbą,rusų kalbą, istoriją, psichologiją, informacines technologijas ir net fiziką.
Dailės pamokose mokiniai dalyvavo projekte „Drugelis“, inicijuotame Holokausto muziejaus, esančio Houstone, Teksaso valstijoje, JAV. Muziejus surinko pusantro milijono rankų darbo drugelių, kurie simbolizuoja vaikus, žuvusius Holokausto metu.
Projekto tema buvo pagrįsta skaudžiu eilėraščiu, parašytu 1942 m. koncentracijos stovykloje Terezine įkalinto berniuko. „Niekada daugiau nebeišvydau drugelio. Drugeliai negyvena čia, gete“, – rašė berniukas.
„Gimnazijos koridoriai greitai pasipuošė spalvingais drugeliais, simbolizuojančiais žuvusiųjų vaikų sielas, neišsipildžiusias jų svajones, norus ir troškimus“, – teigė L.Ardavičienė.
„Gimnazijos koridoriai greitai pasipuošė spalvingais drugeliais, simbolizuojančiais žuvusiųjų vaikų sielas, neišsipildžiusias jų svajones, norus ir troškimus“, – teigė L.Ardavičienė.
Mokinių parengti plakatai, iškabinti mokyklos koridoriuose, pasakojo Holokausto istoriją Lietuvoje: apie žydų išgyvenimus, apie tuos, kurie dalyvavo žydų genocide, ir tuos lietuvius, kurie žydus gelbėjo.
Fizikos pamokose mokiniai daugiau sužinojo apie Albertą Einsteiną. Etikos pamokose jie žiūrėjo ir diskutavo apie filmą Holokausto tema „Gyvenimas yra gražus“. Tikybos pamokose mokiniai gilinosi į Judaizmo tikėjimą. Per lietuvių kalbos pamokas buvo analizuojamas Icchoko Mero romanas „Lygiosios trunka akimirką“, kuriame aprašomas Vilniaus geto gyvenimas. O anglų kalbos pamokose mokiniai rašė rašinius, remdamiesi įžymia Alberto Einsteino citata: „Pasaulis yra pavojinga vieta ne dėl tų, kurie daro bloga, bet dėl tų, kurie žiūri ir nieko nedaro.“
Istorijos pamokose mokiniai kalbėjo apie IX fortą ir žiūrėjo filmą apie nacių koncentracijos stovyklą „Berniukas dryžuota pižama“. Informacinių technologijų pamokose jie sukūrė tinklalapį.
Projektas sudomino mokytoją L.Ardavičienę visų pirma kaip pedagogę. „Mane domina projektine veikla paremtas mokymasis kaip dinamiškas būdas išmokyti“, – teigė ji. Bet Holokausto temos svarba padarė šį projektą nepaprastai reikšmingą jai ir visai mokyklos bendruomenei.
Abiturientas Ignas Grinevičius teigė: „Tie, kurie aktyviai dalyvavo projekte, dabar labiau suvokia tragiškus įvykius, vykusius Holokausto metu. Svarbiausias dalykas, kurį išmoko mokiniai, tai įsijausti į to meto žydų tautos išgyvenimus. Tai turi išliekamąjį poveikį.“
Svarbiausias dalykas, kurį išmoko mokiniai, tai įsijausti į to meto žydų tautos išgyvenimus. Tai turi išliekamąjį poveikį.
„Aš asmeniškai tikiu, kad dabar jie yra pasiruošę kalbėti apie smurtą ne tik praeityje ir ne tik žydų tautos atveju bei suprasti genocidą patyrusios tautos išgyvenimus. Aš tikiu, jog tai gana visapusiškas įgūdis. Holokausto istorijos žinojimas neišvengiamai gyvena mumyse“, – pridėjo I.Grinevičius.
Istorijos mokytoja Lina Blinstrubienė pritaria: „Mes neturėtume pamiršti istorinių įvykių, kurie kartais būna nemalonūs ir skausmingi. Tokio projekto metu mokiniai išmoksta ne tik istorijos, bet ir mokosi būti tolerantiški bei supratingi.“
Mokykla dirbo kartu su Kėdainių regioninio muziejaus Daugiakultūriu centru. Muziejus pristatė gausią parodą buvusioje sinagogoje. Parodoje pavaizduota Holokausto mieste istorija ir paminėti žuvę žydai.
„Apie Holokautą pradedama mokytis jau penktoje klasėje“, – sakė L.Blinstrubienė. Taip pat ji minėjo, jog mokiniai Lietuvoje apie Holokaustą mokosi kalbėdami apie žydus pasaulio kontekste, studijuodami žydų istoriją, Senąjį Testamentą, žydų papročius bei tradicijas.
„Dešimtoje klasėje mes gana išsamiai diskutuojame apie Holokaustą, jo priežastis, pasekmes bei žydų tautos kančias, sukeltas ne tik nacių, bet ir jų bendrininkų Lietuvoje“, – sakė L.Blinstrubienė.
Kitos mokyklos Lietuvoje taip pat dalyvauja projektuose Holokausto tema. 86 vidurinės mokyklos, gimnazijos ir muziejai yra dalis oficialaus Tolerancijos Centro tinklo, koordinuojamoTarptautinės komisijos nacių ir sovietinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.
Ateinantiems mokslo metams Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija suplanavo naują projektą – šįkart apie kultūrinius skirtumus. „Kėdainiai buvo žinomi kaip daugiakultūris miestas, kuriame gyveno lietuviai, žydai, lenkai, rusai ir škotai, – teigė L.Ardavičienė. – Kalbėsime apie skirtingas bendruomenes, gyvenusias Kėdainiuose. Projekto tikslas – ugdyti mūsų sąmoningumą: visi skirtingi – visi lygūs.“
