Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2010 01 13

Emigracija tuština mokyklų suolus

Maždaug nuo 2005-ųjų Lietuvoje kasmet uždaroma per dešimt pradinių ir pagrindinių mokyklų – jose nebelieka kam mokytis. Pastaruoju metu itin padaugėjo atvejų, kai vaikus iš mūsų krašto išsiveža į užsienį emigruojantys tėvai.
Mokiniai
Mokiniai. / Dienraščio „15minučių” nuotr.

Įpusėjus mokslo metams Ukmergės rajono valdžia apsižiūrėjo, kad Balelių mokykloje mokosi tik šeši vaikai. Du pirmokai, du trečiokai, du ketvirtokai ir viena juos mokanti mokytoja – tiek žmonių kas rytą susirenka į Ukmergės rajono Taujėnų vidurinės mokyklos Balelių pradinio ugdymo skyrių.

Skyrius įkurtas ankstesnės mokyklos, prieš metus virtusios vieninteliu Lietuvoje daugiafunkciu švietimo ir socialinių paslaugų centru, patalpose. Už jų nuomą Taujėnų vidurinė mokykla centrui kas mėnesį atseikėja po 500 litų. Kiek apskritai kainuoja Balelių pradinio ugdymo skyriaus išlaikymas, Taujėnų vidurinės mokyklos direktorius Stasys Kaplūnas LŽ atsakyti negalėjo. „Šiais laikais – neleistinai daug“, – galiausiai pripažino jis.

Anot direktoriaus, aštuonias klases turėjusi Balelių pagrindinė mokykla, kurioje mokėsi vos 28 mokiniai, gyvavo iki šių mokslo metų. Ją išlaikyti rajono savivaldybei buvo per brangu, todėl nutarta palikti tik pradinio ugdymo skyrių.

Visur tas pat

Panaši situacija klostosi ir kituose krašto regionuose. Mokslo metų pradžioje teko skubiai spręsti Šakių rajono Kidulių pagrindinės mokyklos likimą. Anksčiau tikėtasi, kad į devintą klasę čia susirinks bent 15 moksleivių. Tačiau atėjo tik septyni, todėl devintos klasės šioje mokykloje nebeliko. Ar ji bus kitais mokslo metais – neaišku. Juoba kad kitoje Nemuno pusėje – lengvai pasiekiamos Jurbarko miesto mokyklos. Manoma, kad Šakių rajone šiemet bus uždaryta nedidelė pradinė Prancų kaimo mokyklėlė, Voveriuose iš pagrindinės mokyklos liks tik pradinė.

Tik prasidėjus mokslo metams paaiškėjo netoli Marijampolės buvusios Puskelnių pradinės mokyklėlės likimas. Ją nutarta uždaryti, kai artėjant mokslo metų pradžiai mokytis joje panoro tik trys vaikai. Panašus likimas Marijampolės savivaldybėje šiemet laukia ir Liepynų, Liucinavo pradinių bei Šešupės pagrindinės mokyklų. Dar dvi – Daukšių ir Valavičių – pagrindinės mokyklos bus pertvarkytos į pradines.

Gerokai spartesni kaimo mokyklų uždarymo tempai – Vilkaviškio rajone. Pernai rudenį nebeliko pastaraisiais metais daug problemų kėlusių pradinių mokyklėlių Vilkupiuose, taip pat Lakštučiuose, Geisteriškiuose, Vartuose, Karalkrėslyje. Kitų kelių nedidelių mokyklėlių – Stirniškiuose, Pašeimeniuose, Giedriuose – likimas bus sprendžiamas išsiaiškinus, kiek būsimų pirmokų jas lankys.

„Kur ir kokias mokyklas teks uždaryti, dažniausiai planuojame pavasarį, kai savo nuomonę išsako ir tėvai bei vaikai. Tuomet aiškėja, ką ir kaip reikėtų daryti, kad mokyklų suolai neliktų tušti“, – LŽ teigė Šakių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Vyda Pranckevičienė.

Emigruoja ir vaikai

Statistikos duomenys byloja, kad Lietuvoje labiausiai siaurėja pradinių ir pagrindinių mokyklų tinklas. Per pastaruosius trejus metus jų sumažėjo pusšimčiu. Dar nemažai tokių mokyklų prarado savarankiškumą ir tapo didesnių vidurinių mokyklų skyriais. Pradines bei pagrindines mokyklas lankančių mokinių sumažėjo nuo 139 tūkst. iki 128 tūkstančių.

LŽ kalbinti švietimo specialistai tikino, kad tokius pokyčius daugiausia lemia sparčiai mažėjantis gimstamumas kaimo vietovėse ir auganti emigracija.

„Beveik visi jaunesni rajono žmonės emigravo, išsivežė ir vaikus, tad greitai visai nebeturėsime ką mokyti“, – padėtį Ukmergės rajone LŽ komentavo Taujėnų vidurinės mokyklos direktorius S.Kaplūnas. Jam pritarė ir Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Anelė Melnykienė. Anot jos, kol kas dar nėra statistinių duomenų, kiek vaikų pernai išsivežė į užsienį emigravę tėvai. Kai šie duomenys bus gauti, gali paaiškėti, kad tokių vaikų vien Marijampolėje – šimtai. „Pastaruoju metu pranešimų iš mokyklų apie į užsienį išsivežamus vaikus sulaukiame vis daugiau“, – teigė A.Melnykienė.

Peikia reformą

Ne visi LŽ kalbinti pedagogai pritarė spartėjančiam kaimo mokyklų naikinimui. „Jaunimas palieka nykstančius kaimus, greitai neliks kam mokytis ne tik Baleliuose, bet ir pačiuose Taujėnuose. Tad kol turime bent šiek tiek vaikų, privalome jiems sudaryti sąlygas mokytis kuo arčiau namų, o ne vilioti juos į didesnes rajonų centrų mokyklas“, – LŽ sakė Ukmergės rajono tarybos narys Romas Pivoras, ir dabar aktyviai kovojantis, kad mokykla Baleliuose liktų. Anot jo, kad ir kiek tai kainuotų, iš kaimo nedera atimti paskutinio šviesos židinio, nes vėliau prikelti kaimą kainuos daug brangiau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos