Lapkričio 19-ąją darbą Šilutės ligoninėje sutrikdė incidentas. Kaip pranešama, pirmą dieną Šilutėje dirbęs anesteziologas staiga ėmė švaistytis švirkštu. Galop vyras iššoko pro langą antrame aukšte.
Šilutės ligoninės vadovybė atsiribojo nuo platesnių komentarų. Informavo tik, kad šis medikas dirbo keliose gydymo įstaigose. Po incidento jis išvežtas į Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialą, o įvykį tiria policijos pareigūnai. Ligoninės atstovai teigė nežinantys nei mediko diagnozės, nei motyvų.
15min pakalbino Vakarų Lietuvos gydymo įstaigų vadovus apie emocinį foną COVID-19 skyriuose.
„Gydytojai taip pat – žmonės, jie taip pat serga visomis ligomis, tiek fizinėmis, tiek psichinėmis. Nieko čia stebėtina. Pervargsta lygiai taip pat“, – pažymėjo Tauragės ligoninės vadovas Liutauras Indriuška.
Nebevilioja ir didesnis atlyginimas
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis atkreipė dėmesį, kad nederėtų painioti čia pandemijos. „Tai tarsi tampa pasiteisinimu, kad dėl visko kalta pandemija. Žmonės sirgo ir iki jos, ir problemų turėjo. Tarp medikų taip pat yra ir sergančiųjų, ir ta pandemija – niekuo dėta“, – kalbėjo didžiausios Vakarų Lietuvos ligoninės vadovas. Tačiau kartu jis pažymėjo, kad išaugę krūviai, bendravimo, kokybiško laisvalaikio trūkumas slegia ir medikus.
Sunku įkalbinti dirbti
L.Indriuška teigia – jau beveik dvejus metus trunkanti koronaviruso istorija išties vargina.
„Mums, kaip vadovams, sunkiau surinkti darbuotojus į kovidinius skyrius. Nebevilioja ir pinigai. Ypač tai jaučiama mažesnėse ligoninėse, kur ir taip trūksta specialistų. Neradus darbuotojų kitiems tenka dirbti didesniu krūviu. Taip ir atsiranda nuovargis“, – aiškino Tauragės ligoninės vadovas.
Anot jo, sudėtinga ne tik dėl darbo sąlygų, bet ir dėl bendravimo su pacientų artimaisiais. Šie neretai lieja pyktį, kad negali lankyti, medikai ne visada randa laiko pakomentuoti situaciją.
„Susiduriame su įvairiausiais pageidavimais. Vieni prašo po kelis kartus per dieną teikti informaciją, mes neturime tiek pajėgų. Juolab kad sudėtinga identifikuoti asmenį, kuris skambina ir klausinėja. Juk negalime bet kam suteikti informacijos apie ligos eigą. Kartais sulaukiame nepamatuotų kaltinimų, kad nejautriai bendravome. Tada klausiu: kas bus, jei medikas pasiduos emocijoms ir nebegalės gydyti?“ – retoriškai klausė L.Indriuška.
Vargina nežinomybė
V.Janušonis atkreipė dėmesį, kad pandemija ir iš medikų atėmė bendravimą: neliko susirinkimų, susibūrimų, švenčių kolektyve.
„Personalo reikia daugiau, tačiau nėra iš kur jo gauti. Tie patys žmonės turi vežti didesnį krūvį. Dar gerokai vėlavo priedai už darbą COVID-19 skyriuose”, – kalbėjo Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas.
Prieš pora mėnesių Kretingos ligoninei vadovauti ėmęs Romaldas Sakalauskas sakė, jog blogiausia tai, kad situacija – neapibrėžta. Vargina nežinojimas, kada viskas baigsis.
„Reikia žiūrėti, kaip šioje situacijoje likti kuo ramesniems. Kiek tai įmanoma“, – kalbėjo ilgą laiką Respublikinei Klaipėdos ligoninei vadovavęs R.Sakalauskas.
Kartu jis pažymėjo, kad kai vis daugiau sužinoma apie virusą, gydymo eigą, medikai jaučiasi tvirčiau.
„Negalima visko tapyti niūriai. Ta šviesa yra. Medikų tokia specialybė – būti pasiryžusiems. Taip, medikų bendruomenė išvargusi, bet kartu ji pasidarė dar profesionalesnė. Imame jaustis vis tvirčiau“, – kalbėjo R.Sakaulauskas.
Norai užverti skyrių – skuboti
Tauragės ligoninės vadovas L.Indriuška, po savaitgalio skyriuje radęs dar dešimt naujų pacientų, planus užverti vieną COVID-19 skyrių atideda.
Kurį laiką Tauragėje buvo gydoma ir per 70 koronavirusu sergančių pacientų. Ligonių ėmus nuosekliai mažėti iki 25 spręsta, ar nereikia vieno skyriaus atsisakyti. Tačiau pacientų vėl ėmė daugėti ir vien po šio savaitgalio Tauragėje paguldyta 10 žmonių. Ligonių amžius – nuo 54 iki 90 metų.
Pacientų padaugėjo ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Čia gydomi 75 pacientai, 15 – reanimacijos skyriuje.
Kretingos ligoninėje gydomas 31 pacientas. Dviems trečdaliams jų reikalingas papildomas deguonis.
