„Galime konstatuoti, kad tam tikras etapas pasibaigė – ekspertinių pokalbių, ekspertinių derybų. Manau, kad dabar jau atėjo laikas, kai mūsų partneriai turėtų pradėti priimti sprendimus. Iš mūsų pozicijų žiūrint, norėtųsi kainų racionalizavimo kuo greičiau, kalbant apie „Gazprom“ kainas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė J.Neverovičius.
Jis pažymėjo, jog būsimas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, kuris pradės veikti 2014 metų pabaigoje, užtikrins Lietuvai galimybę įsigyti dujų tarptautinėmis kainomis.
„Esame įsitikinę, kad terminalas, kuris atsiras kitų metų pabaigoje, užtikrins tam tikrą racionalizavimą ir galimybę turėti Lietuvoje pasaulio rinkos dujų kainas irgi“, – teigė energetikos ministras.
SGD terminalo projektą įgyvendinanti bendrovė „Klaipėdos nafta“ šiuo metu derasi su potencialiais dujų tiekėjais – tačiau nei jų pavadinimų, nei siūlomų kainų bendrovė neatskleidžia. Tikėtina, kad jos bus pigesnės nei „Gazprom“, kurio kaina, Kainų komisijos duomenimis, birželį buvo 1255 litai (apie 482 JAV doleriai) už 1 tūkst. kubų.
Dabartinis šalies premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad Lietuva norėtų maždaug penktadaliu pigesnių dujų ir teigė, jog Vyriausybė bandys įtikinti „Gazprom“ sumažinti dujų kainą. Ankstesnė Lietuvos Vyriausybė siekė, kad dujų kaina būtų susieta su biokuro kaina.
2005 metais pasirašyta ilgalaikė „Gazprom“ ir „Lietuvos dujų“ sutartis galioja iki 2015 metų pradžios, o kiekvienų metų pabaigoje šalys pasirašo sutarties priedą, kuriame nustatomi konkretūs dujų pirkimo kiekiai ir kainos vieneriems metams.
Teigiama, jog Lietuvai tiekiamų dujų kainos formulė nuo 2005-ųjų buvo pakeista penkis kartus, galiausiai ją susiejant su naftos produktų kaina pasaulio rinkose.
Lietuvos atstovai mano, kad „Gazprom“ šaliai, kuri pirmoji iš Baltijos šalių įgyvendina trečiąjį Europos Sąjungos (ES) energetikos paketą ir iki 2014 metų pabaigos ketina visiškai atskirti Rusijos koncerno iš dalies valdomų „Lietuvos dujų“ veiklas, taiko diskriminacinę dujų kainą, kuri yra didžiausia ES.
Anksčiau skelbta, kad „Gazprom“ mėgina įsiūlyti naujas derybas Lietuvai „dėl viso santykių paketo“ ir siekia, kad už dujų kainų nuolaidas Lietuva atsisakytų dujų sektoriaus reformos, sudarytų ilgalaikę tiekimo sutartį, taip pat atšauktų Stokholmo arbitražui pateiktą 5 mlrd. litų vertės ieškinį.
Lietuva per metus importuoja apie 3 mlrd. kubų dujų.
