Pirmadienį 15min publikavo tyrimą, kurio esmė – Sauliaus Skvernelio Vyriausybė priėmė ne vieną Lenkijos naftos koncernui „Orlen Lietuva“ naudingą sprendimą. Koncernas gavo milijoninių nuolaidų ir valstybės užsakymų, kurių sąlygos buvo pritaikytos pagal šio koncerno prašymus.
Po to „Orlen Lietuva“ parėmė su S.Skvernelio aplinkos verslininkais susijusius krepšinio klubus: Vilniaus „Rytą“, kurio dalininkas yra viešųjų ryšių konsultantas Darius Gudelis; Panevėžio „Lietkabelį“, kurio prezidentu yra buvęs kelių policininkas, dabar verslininkas Alvydas Bieliauskas; Regionų krepšinio lygą, kurią valdė tas pats D.Gudelis ir verslininkas Tomas Pačėsas. Didžiausią paramą gavo Kauno „Žalgirio“ klubas, kurio rungtynėse anksčiau lankydavosi premjeras S.Skvernelis.
Antradienį 15min tiesioginėje laidoje apie šį tyrimą kalbėjo energetikos viceministras Egidijus Purlys ir buvęs premjeras, dabar Seimo narys Algirdas Butkevičius.
E.Purlys: „Orlen Lietuva“ skolą valstybei privalės grąžinti
Energetikos ministerija sukūrė mokesčio už elektrą, vadinamojo VIAP mokesčio, lengvatą. Tokį mokestį moka visi šalies elektros vartotojai. Tačiau dabar dideli koncernai arba daug elektros suvartojančios įmonės galės iš valstybės susigrąžinti 85 proc. sumokėto mokesčio.
Paklaustas apie šios lengvatos tikslus ir atsiradimo aplinkybes, energetikos viceministras E.Purlys teigė, kad 2016 metų pavasarį „Investuok Lietuvoje“ specialistai kreipėsi į Energetikos ministeriją su pasiūlymais, kaip būtų galima pagerinti investicijų aplinką naujiems investuotojams ir pagerinti esamų pramonės įmonių konkurencingumą.
„Pati lengvata kaip tokia yra leidžiama Europos Komisijos. <...> Tokią lengvatą viena pirmųjų pradėjo taikyti Vokietija, kitos šalys, sekdamos Vokietija, ypač Rytų ir Vidurio Europos šalys, tokią lengvatą irgi įsivedė“, – sakė E.Purlys. Pasak jo, panaši lengvata dabar galioja 12 iš 27 Europos Sąjungos šalių. O gautus pinigus įmonės turės investuoti į energetinio efektyvumo priemones ir atsinaujinančius išteklius.
„Orlen Lietuva“ daug metų skundėsi dėl VIAP mokesčio. Lenkijos koncernas dalies šio mokesčio už savo pasigamintą elektrą savavališkai nemoka nuo 2011-ųjų. Tokio paties mokesčio nemoka ir kelios kitos įmonės: „Achema“ bei „Lifosa“. Per aštuonerius metus „Orlen Lietuva“ sukaupė maždaug 12 milijonų eurų skolą valstybei. Ją koncernas ginčija teisme.
Kadangi „Orlen Lietuva“ turi milijoninę skolą valstybei už elektrą, ji kol kas negali minėta mokesčio lengvata pasinaudoti. Tačiau šiai įmonei lengvata yra aktuali ir ji turi sutartį dėl lengvatos panaudojimo.
„Be „Orlen Lietuva“, dar yra 38 įmonės, kurios jau yra sudariusios sutartį dėl tokios lengvatos“, – sakė E.Purlys.
Paklausus, kaip bus su įmonės milijonine skola valstybei, viceministras teigė: „Taip, „Orlen Lietuva“ turi sutartį. Ir mūsų, Energetikos ministerijos, siūlymu įstatyme yra įtvirtinta, kad įmonės negali gauti lengvatos, kol nėra sumokėtas įsiskolinimas. <...> Energetikos ministerija visada laikėsi pozicijos, kad tie VIAP mokėjimai turi būti atlikti ir įmonės, kurios turi skolas už VIAP mokėjimus, juos turėtų padengti. <...> Tai šiuo atveju „Orlen Lietuva“ privalės sumokėti 12 milijonų įsiskolinimą iki 2020 metų vidurio tam, kad galėtų vėliau pasinaudoti VIAP lengvata.“
Paklausus, kokia buvo „Orlen Lietuvos“ pozicija dėl skolos mokėjimo, E.Purlys sakė, kad diskusijose dėl lengvatos sukūrimo didžiausią dėmesį rodė Lietuvos pramonininkų konfederacija, kuri ir vienija didžiąsias įmones: „Jų noras visada buvo atsisakyti tos nuostatos dėl skolos sumokėjimo. Bet galiu drąsiai pasakyti, kad Energetikos ministerija, Vyriausybė ir Seimas laikėsi tvirtos pozicijos, kad skolos turi būti sumokėtos.“
Už šią didiesiems elektros vartotojams skirtą lengvatą sumokės visi kiti šalies elektros vartotojai. Paklausus, kiek dėl lengvatos galėtų padidėti elektros kaina buitiniams vartotojams, E.Purlys teigė: „Mūsų skaičiavimais, jeigu šia lengvata būtų pasinaudota maksimaliai, nes mūsų skaičiavimais galėjo iki 150 įmonių pasinaudoti šia lengvata, bendroje sumoje tai galėtų siekti apie 30 milijonų eurų per metus. Galutinėje kainoje tai būtų sudarę 0,22 cento, tai yra apie 1,5 procento galutinėje kainoje.“
Vis dėlto, jo nuomone, naujų investuotojų pritraukimas leistų efektyviau išnaudoti elektros infrastruktūrą ir sukurti naujų darbo vietų.
Dar vienas sprendimas, kuris buvo aprašomas 15min tyrime, susijęs su elektros aukcionais. Lietuva privalo turėti elektros rezervą tam atvejui, jeigu, ištikus nelaimei ar incidentui, šalyje dingtų elektra. Todėl Energetikos ministerijai pavaldi „Litgrid“ kasmet skelbia rezervo aukcionus.
Pagal taisykles „Orlen Lietuva“ negalėdavo dalyvauti rezervo aukcionuose dėl savo milijoninės skolos valstybei už elektrą, tačiau koncernas paprašė aukciono sąlygas pakeisti – padaryti taip, kad valstybei skolingos įmonės vis tiek galėtų tiekti elektros rezervo paslaugą. „Orlen Lietuvos“ prašymas buvo patenkintas. Koncernas iškart tapo laimėtoju ir per dvejus metus valstybė „Orlen Lietuvai“ jau sumokėjo 6 milijonus eurų.
E.Purlys sakė: „Litgrid“ tokį („Orlen Lietuvos“, – 15min) pasiūlymą viešame svarstyme suderino su visais rinkos dalyviais ir kreipėsi į Energetikos ministeriją su konkrečiais argumentais. <...> Tie argumentai ministerijai buvo pagrįsti ir pakankami, todėl ministerija neprieštaravo, kad tokios nuostatos būtų atsisakyta.“
„Orlen Lietuva“ privalės sumokėti 12 milijonų įsiskolinimą iki 2020 metų vidurio tam, kad galėtų vėliau pasinaudoti VIAP lengvata.
Paklaustas ar „Orlen Lietuva“ negalėjo pirmiausia sumokėti skolos valstybei ir tuomet dalyvauti aukcionuose (nes būtent taip pasielgė kita aukcione dalyvavusi įmonė), viceministras teigė, kad lenkų koncernas per vienerius metus gavo 3 milijonus eurų, per dvejus metus – 6 milijonus eurų. Tačiau jo skola tuo metu siekė apie 11 milijonų eurų: „Tam, kad per metus uždirbtum 3 milijonus, sumokėti 11 milijonų eurų skolą turbūt ekonomiškai nėra labai sulyginami dalykai.“
Pasak E.Purlio, dėl tokio sprendimo per dvejus metus buvo sutaupyta 30 milijonų eurų: „Tas buvo tikrai pagrįsta ir matome, kad tai davė naudos.“
A.Butkevičius: ankstesnei Vyriausybei nepavykdavo susitarti su Varšuva
Dar vienas „Orlen Lietuvai“ naudingas Vyriausybės sprendimas buvo susijęs su „Lietuvos geležinkeliais“. „Orlen Lietuva“ savavališkai už savo krovinių pervežimą geležinkeliais mokėjo gerokai mažesnę sumą, nei buvo nurodyta koncernui siunčiamose „Lietuvos geležinkelių“ sąskaitose. Koncernas nesutiko su naujais mokesčiais. Per kelerius metus „Orlen Lietuva“ prikaupė milijoninių skolų. Dėl to abi pusės kreipėsi į teismus.
2017 metais „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė taikos sutartį su „Orlen Lietuva“ dėl krovinių pervežimo. 15min šaltinis, savo akimis matęs dokumentą, teigė, kad „Orlen Lietuva“ gavo nuolaidų daugiau nei už 100 milijonų eurų (nuo tos sumos, kurią jai už krovinių gabenimą skaičiuodavo „Lietuvos geležinkeliai“).
Pats koncernas „Orlen Lietuva“ antradienį išplatintame pranešime teigė, kad „ši suma labai pervertinta, tačiau dėl sutartyje įtvirtintų konfidencialumo sąlygų tikslios sumos atskleisti negali.“
Šios „Orlen Lietuva“ problemos buvo gana senos ir svarstytos ne vienos Vyriausybės. Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius pasakojo apie padėtį, kuri buvo jo valdymo metais.
„Su bendrovės „Orlen Lietuva“ atstovais ne vieną kartą teko susitikti, mes turėjome ir keletą kitų projektų. Pati pradžia buvo optimistinė, ypač iš bendrovės „Orlen Lietuva“ vadovų, jie buvo atvykę ir pateikė informaciją, kad jie ruošiasi Mažeikiuose savo įmonę modernizuoti, buvo pristatytas investicinis projektas, bet po dvejų metų tos investicijos labai mažos buvo padarytos“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Paklaustas, kodėl jo Vyriausybei nepavyko susitarti su „Orlen Lietuva“ dėl krovinių vežimo geležinkeliais, A.Butkevičius sakė:
„Jie pradėjo atsisakyti mokėti infrastruktūros mokestį. Tai, ką darė kiti vežėjai, kurie naudojosi „Lietuvos geležinkeliais“. Mes bandėme labai tolerantiškai šitą klausimą suderinti su jais. Ne vieną kartą mes proto ribose, kad nedirbtų nuostolingai, dideliems vežėjams taikydavom tam tikras nuolaidas. Tas pats buvo pritaikyta ir „Orlen Lietuvai“. Gal du kartus buvo susitarta su „Orlen Lietuvos“ vadovais Lietuvoje. Bet jie pasakydavo paprastai: mes turim nuvykti į Varšuvą ir turim susitikti su mūsų vadovais, akcininkais ir jie pasakys, ar šitomis sąlygomis galima kalbėtis apie nuolaidas.“
Pasak A.Butkevičiaus, „Orlen Lietuvos“ savininkai Lenkijoje nepritardavo jo Vyriausybės siūlomoms sąlygoms. Paklaustas, apie kokio dydžio nuolaidas tuomet buvo kalbėta, jis sakė, kad nuolaidos galėjo siekti ne daugiau nei 25 milijonus eurų, nes kitu atveju „Lietuvos geležinkeliai“ paslaugas faktiškai dovanotų.
Paklaustas, kaip vertina „Orlen Lietuvai“ pritaikytą elektros rezervo aukcioną, A.Butkevičius prisiminė, kad pretenzijų dėl VIAP mokesčio ir skolos ne tik iš „Orlen Lietuvos“, bet ir iš „Achemos“ sulaukė ir jo vadovaujama Vyriausybė:
„Buvo aiškiai priimtas sprendimas, kad mes tikrai tvarkos nekeisim, nes tai paskatins dar toliau skolas auginti. <...> Mes visiškai nesileidome į kalbas, kad kažkam reikia daryti išimtis. Buvo aiškiai apibrėžta, kad visiems ūkio subjektams, kurie dalyvauja konkursuose, sąlygos yra vienodos, o išskirtinės sąlygos sukuria tam tikras prielaidas ir korupcijai, ir kitiems blogiems dalykams.“
