Tinklalapis bukimevieningi.lt bei lietuviškas Rusijos naujienų agentūros „Sputnik“ portalas dalinasi klaidinančia informacija apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Publikacijomis pasidalino 175 feisbuko vartotojai, nuorodos į tekstus patalpintos socialinio tinklo grupėse „Lietuviai“, „bukimevieningi.lt“, „Ldiena.lt – Lietuvos Diena – naujienos, nuomonės, komentarai“.
Abi publikacijos pateikia informaciją apie Klaipėdos uoste apsilankiusį dujovežį „Coral Fungia“, gabenantį antros didžiausios Rusijos gamtinių dujų eksporto įmonės „Novatek“ krovinį. Teigiama, kad faktas, jog Lietuva perka rusiškas dujas, reiškia, kad energetinės nepriklausomybės siekis – beprasmis. Tai nėra tiesa.
Nors bukimevieningi.lt publikacijos pavadinime teigiama, kad rusiškų dujų krovinio pasirodymas Lietuvoje – slepiamas, tai taip pat nėra tiesa. Daugiau apie rugpjūčio pradžioje Lietuvoje apsilankiusį laivą galite skaityti čia.
Nepriklausomybė importo neriboja
Apie tai, kad Lietuva iš Rusijos perka SGD, 15min rašė šių metų balandį. Tuomet tarptautinė naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad Klaipėdą pasiekė trys laivai su rusiškomis dujomis. Du užsakė trąšų gamintoja „Achema“ ir vieną dukterinė „Lietuvos energijos“ įmonė „Lietuvos energijos tiekimas“.
Vis dėlto „Klaipėdos naftos“ duomenimis, šių metų sausio-liepos mėnesiais vidutiniškai 91 proc. į Klaipėdos SGD atgabentų dujų mūsų šalį pasiekė iš Norvegijoje esančios dujų skystinimo gamyklos. Mažiausiai dujų iš Norvegijos gamyklų Lietuvą pasiekė balandį, kuomet SGD iš Norvegijos importas sudarė 86 proc. visos SGD terminalo krovos.
„Pagrindinis argumentas yra tai, kad energetinės nepriklausomybės siekio nereikėtų priešinti su rusiškų dujų importo ribojimu. Pagrindinis siekis – įsigyti reikalingas dujas laisvos rinkos sąlygomis, ne brangiai iš vieno tiekėjo, kaip buvo iki tol“, – 15min sakė „Lietuvos energijos“ atstovas spaudai Artūras Ketlerius.
Pagrindinis siekis – įsigyti reikalingas dujas laisvos rinkos sąlygomis, ne brangiai iš vieno tiekėjo, kaip buvo iki tol.
Tokią poziciją išsakė ir Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius. Pasak Rusijos eksperto, rusiškų dujų importas neturi nieko bendra su energetine nepriklausomybe, nes pagrindinis siekis yra turėti galimybę rinktis – kieno dujas pirkti.
„Tačiau mums, kaip valstybei, reikėtų rūpintis kitu aspektu. Iš esmės ką mes darome, tai finansuojame karą prieš mus mūsų pačių pinigais. Kuo daugiau rusiškų dujų perkame, tuo daugiau jie turi pinigų kariauti prieš mus“, – sakė M.Laurinavičius.
Nuostatą, kad pagrindinis energetinės nepriklausomybės tikslas – pasirinkimo laisvė, patvirtino ir Energetikos ministerija. 15min atsiųstame atsakyme teigiama, kad energetinė nepriklausomybė turi užtikrinti skaidrią rinką, kurioje negali dominuoti vienas monopolistinis veikėjas.
„Šiuo metu Lietuvos dujų tiekėjai bei privačios įmonės renkasi, iš kur ir kokiame pavidale pirkti dujas – tai įmonės komercinis sprendimas. Lietuvos dujų tiekėjai SGD perka tuomet, kai jos yra pigesnės nei dujotiekiu iš Rusijos tiekiamos dujos ir atvirkščiai“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Ministerija skaičiuoja, kad minėtas „Coral Fungia“ dujų krovinys sudaro mažiau nei 0,3 proc. bendro šalyje suvartojamo gamtinių dujų kiekio.
Dėmesio centre
Kremliaus linijai artimų informacijos šaltinių dėmesio Klaipėdos SGD niekad netrūksta, todėl kiekviena galimybė sumenkinti terminalo svarbą – išnaudojama maksimaliai. Pavyzdžiui, balandį paskleista melaginga žinutė, esą Klaipėdoje pakraunamas plaukiojantis rusiškas SGD terminalas „Marshal Vasilevskyi“ platinama iki šiol.
Tai, kad informaciją paneigė „Klaipėdos nafta“ bei SGD tarnybos vadovas Arūnas Molis, klaidinančios informacijos skleidėjams įtakos nedaro.
„Kiekvienas bent kiek atidžiau stebintis informacinę erdvę, per pastaruosius keletą mėnesių turėjo pastebėti intensyvėjantį – sąmoningai ar nesąmoningai tirštinamą – propagandos apie SGD terminalą Klaipėdoje lauką“, – birželį rašė A.Molis.
M.Laurinavičiaus teigimu, SGD terminalas buvo, yra ir bus Kremliaus akiratyje. Tuo tarpu neigiamų žinučių skaičius gali būti susijęs su bendru naujienų apie SGD terminalą kiekiu. Kitaip tariant, nėra kuriama visiškai išgalvota informacija, o naudojamasi viešojoje erdvėje aptariamomis temomis.
Iš esmės ką mes darome, tai finansuojame karą prieš mus mūsų pačių pinigais.
Spekuliacijų apie Klaipėdos SGD terminalą pagausėjo pasirodžius informacijai apie Lietuvoje perkamas „Novatek“ dujas, SGD terminalo išpirkimą bei ilgalaikius nesutarimus tarp Vyriausybės ir didžiausio privataus gamtinių dujų vartotojo Lietuvoje – „Achemos grupės“.
Negailestingi skaičiai
SGD Klaipėdoje veikti pradėjo 2014 m. gruodį. Europos Komisijos (EK) statistinių duomenų bazės „Eurostat“ duomenimis, gamtinės dujos prieš mokesčius Lietuvos namų ūkių vartotojams nuo 2014 m. antro pusmečio, palyginti su 2018 m. antru pusmečiu, atpigo 28 proc.
Dar daugiau, jei 2014 m. Lietuvos namų ūkiams tiekiamų dujų kaina sudarė 74 proc. Europos Sąjungos (ES) namų ūkiams tiekiamų dujų kainos, 2018 m. pabaigoje Lietuvoje dujų kaina siekė jau tik 60 proc. ES vidurkio.
Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir „Lietuvos energija“ duomenimis, palyginti su 2014 m. pirmu pusmečiu, iki naujo Lietuvos ir „Gazprom“ susitarimo dėl dujų kainos, gamtinės dujos vartotojams atpigo 11-12 centų už kubinį metrą.
Lietuvai efektyviausiai sekėsi mažinti gamtinių dujų kainą iki mokesčių iš visų nuo rusiško dujų importo priklausomų valstybių. Pavyzdžiui, latviams dujų kaina sumažėjo vos 8 proc., Bulgarijai, Vengrijai, Lenkijai, Slovakijai ir Slovėnijai – apie 10 proc. Čekai už dujas moka 1 proc. daugiau nei 2014 m., ir tik estams pavyko kainą nurėžti 22 proc.
Išskyrus Slovėniją, visos išvardintos valstybės minėtos Europos Komisijos išvadoje dėl „Gazprom“ taikomo konkurencijos ribojimo dujų rinkoje.
Iki SGD terminalo veiklos pradžios dujos Lietuvą pasiekdavo iš vienintelio tiekėjo – „Gazprom“. Dėl to Rusijos energetikos įmonė turėjo galimybę kone vienašališkai nustatyti dujų kainą Lietuvai, o už gamtines dujas Lietuva mokėdavo brangiau nei Vakarų Europos valstybės.
2015 m. balandį Europos Komisija „Gazprom“ išsiuntė prieštaravimo pareiškimą, teigdama, kad įmonė pažeidžia ES antimonopolines taisykles. EK vertinimu, „Gazprom“ galėjo nustatyti aukštesnes kainas penkioms Bendrijos narėms, kurių gretose yra ir Lietuva. 2018 m. gegužę EK įpareigojo įmonę pašalinti konkurencijos kliūtis. Tiesa, EK baudos už konkurencijos normų pažeidimą Rusijos dujų milžinas išvengė.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programoje, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.
