Europos Parlamento (EP) užsakymu rugsėjį atliktos apklausos duomenimis, 68 proc. lietuvių mano, kad narystė ES Lietuvai yra teigiamas dalykas, o 88 proc. įsitikinę, kad ji atnešė naudos jų tėvynei (didesnė dalis buvo tik Airijoje ir Maltoje).
Panašūs vertinimai yra ir visoje ES: 62 proc. europiečių remia savo šalies narystę ES, o 68 proc. įsitikinę, kad ji šaliai atnešė naudos.
35 proc. apklaustų lietuvių mano, kad padėtis jų tėvynėje gerėja (balandį taip teigė 32 proc.), 43 proc. – blogėja, o 14 proc. neturi nuomonės.
Tačiau Lietuvoje sumažėjo manančių, kad padėtis ES gerėja – nuo 53 proc. pavasarį iki 43 proc. rugsėjį, o 22 proc. lietuvių mano, jog padėtis ES blogėja. 59 proc. apklaustų lietuvių patenkinti tuo, kaip demokratija veikia ES (Sąjungos vidurkis – 49 proc.), tačiau tik 42 proc. patenkinti jos veikimu Lietuvoje (5 proc. punktais daugiau nei balandį, ES vidurkis – 58 proc.).
„Brexit“ derybų eiga kelia nerimą europiečiams, tačiau 66 proc. balsuotų už jų valstybės pasilikimą Sąjungoje (dauguma visose ES šalyse) ir tik 17 proc. – už pasitraukimą. Jeigu Jungtinės Karalystės pavyzdžiu Lietuvoje būtų surengtas referendumas, du trečdaliai (67 proc.) gyventojų pasisakytų už pasilikimą ES ir vos 12 proc. – už išstojimą.
Daugiau nei ketvirtadalis apklaustų lietuvių (27 proc.) teigiamai vertina Europos Parlamentą, o dauguma (59 proc.) jį vertina neutraliai. Net 59 proc. lietuvių norėtų svarbesnio EP vaidmens (ES vidurkis – 48 proc.). Vos 16 proc. lietuvių pasitiki politinėmis partijomis (ES vidurkis – 27 proc.).
Likus mažiau nei aštuoniems mėnesiams iki EP rinkimų, 45 proc. lietuvių jais domisi (ES vidurkis – 51 proc.), tačiau tik ketvirtadalis žino jų datą. Trečdalis apklaustųjų Lietuvoje žada tikrai balsuoti EP rinkimuose, dar 17 proc. – beveik neabejotinai. Dar dešimtadalis apklaustųjų teigė galbūt balsuosią, o 39 proc. – kad tai mažai tikėtina.
Visoje ES tikrai balsuoti žada 31 proc., beveik neabejotinai – dar 18 proc. piliečių. Aktyviausiai balsuoti ketina danai, švedai ir olandai (70–75 proc.), pasyviausiai – portugalai, slovakai ir čekai (26–28 proc.).
Lietuviams svarbiausios Europos Parlamento rinkimų kampanijos temos yra ekonomikos augimas, socialinė apsauga, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas bei jaunimo nedarbas.
41 proc. lietuvių įsitikinę, jog nedarbas yra pagrindinė grėsmė, nuo kurios juos turėtų ginti ES. 38 proc. teigia, kad tokia grėsme yra skurdas ir atskirtis, 29 proc. – nelegali imigracija.
Terorizmą lietuviai laiko gerokai mažesne grėsme nei vidutinis europietis. Paklausti apie tai, kokias vertybes EP turėtų ginti pirmiausia, lietuviai paminėjo žmogaus teises pasaulyje (50 proc.), žodžio laisvę (40 proc.) ir ES valstybių solidarumą (38 proc.). Tai panašu į vidutinio europiečio nuomonę. Nuo pavasario Lietuvoje pastebimai išaugo teigiančių, kad viena svarbiausių vertybių yra lyčių lygybė (nuo 32 iki 40 proc.).
