Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2023 03 14

EP nariai Gitaną Nausėdą dėl tvarkymosi su migracija gyrė, bet dar daugiau peikė

Europos Parlamente (EP) kalbą apie dabartinę Europos padėtį ir ateities perspektyvas pasakęs prezidentas Gitanas Nausėda sulaukė ne tik pagyrų dėl Lietuvos paramos Ukrainai ir ilgus metus kartotų įspėjimų dėl Rusijos keliamos grėsmės, bet ir priekaištų dėl neteisėtos migracijos krizės sprendimo.
Migrantai Kybartų užsieniečių registracijos centre
Migrantai Kybartų užsieniečių registracijos centre / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.

Kreipdamasis į europarlamentarus, mūsų šalies vadovas pabrėžė poreikį sutarti dėl teisinių priemonių kovai su neteisėta migracija ir jos politiniu instrumentalizavimu. Tokia būtinybė esą išryškėjo užpernai, kai kelios Europos Sąjungos (ES) valstybės tapo Baltarusijos ir Rusijos režimų hibridinės atakos taikiniu.

Prezidento kanceliarijos / Roberto Dačkaus nuotr./Gitanas Nausėda
Prezidento kanceliarijos / Roberto Dačkaus nuotr./Gitanas Nausėda

Kai kurie politikai, reaguodami į jo įžvalgas, pareiškė, kad reaguodama į šią krizę Lietuva neišvengė žmogaus teisių pažeidimų, pavyzdžiui, apgręždama žmones ant sienos ar apgyvendinusi juos netinkamomis sąlygomis.

Skambėjo pagyros…

G.Nausėda antradienį dalyvavo plenarinėje sesijoje Strasbūre surengtuose EP debatuose „Tai yra Europa“. Jis iš tribūnos išdėstė savo požiūrį apie dabartinę Europos padėtį ir ateities perspektyvas.

Nors daugiausiai dėmesio skyrė Ukrainai, prezidentas palietė ir kai kurias kitas temas, pavyzdžiui, neteisėtą migraciją.

„Kai Lietuva ir kitos kaimyninės ES valstybės 2021 m. tapo Baltarusijos bei Rusijos režimų hibridinės atakos taikiniu, dar labiau išryškėjo poreikis sutarti dėl teisinių priemonių kovai su neteisėta migracija ir jos politiniu instrumentalizavimu.

Nacionalinės ir vietos valdžios institucijoms susiduriant su vis didesniu spaudimu, reikalingi sprendimai visos ES lygmeniu.

Lietuva puikiai supranta poreikį tinkamai apsaugoti ES išorines sienas.

Taip pat skaitykite: Gitanas Nausėda EP nariams: skaudžiai mokame už neišmoktas Antrojo pasaulinio karo pamokas

Todėl pasisakome už tikslinį ES skiriamų lėšų panaudojimą, sklandaus nelegalių migrantų grąžinimo užtikrinimą, padidintą dėmesį kovai su dezinformacija trečiosiose šalyse ir neteisėtu žmonių gabenimu, pagrindinių neteisėtos migracijos priežasčių šalinimui jos kilmės šalyse“, – dėstė jis.

Dauguma debatuose kalbėjusių europarlamentarų gyrė Lietuvą už aktyvią paramą Ukrainai ir lyderystę reaguojant į Rusijos plataus masto invaziją. Ne vienas priminė, kad Vilnius nuo seno ragino atkreipti dėmesį į šios šalies keliamą grėsmę, bet daugelis Vakarų ir Pietų Europos valstybių tokius komentarus vertino nerimtai ar net kaip paranoją.

Prezidento kanceliarijos / Roberto Dačkaus nuotr./Gitanas Nausėda, Roberta Metsola
Prezidento kanceliarijos / Roberto Dačkaus nuotr./Gitanas Nausėda, Roberta Metsola

„Praėjo daugiau nei metai, kai Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją į nepriklausomą ir suverenią Ukrainą. Per šį laiką Lietuvos niekada nenustojo siųsti paramą Ukrainai, ji yra viena stipriausių Ukrainos europinės perspektyvos rėmėjų“, – kolegoms pristatydama svečią, posėdyje sakė EP pirmininkė Roberta Metsola.

Ji priminė, kad lietuviai į savo namus ir širdis priėmė daugiau nei 74 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Tai yra didžiausia pabėgėlių banga, kurios kada nors buvo sulaukusi mūsų šalis.

… ir priekaištai dėl žmogaus teisių

Tačiau tai įspūdį padarė ne visiems EP nariams – jie priminė ir migrantų bangą, kurios Lietuva per pastaruosius beveik porą metų sulaukė iš Baltarusijos.

Politikams užkliuvo ir Lietuvos taikyta apgręžimo ant sienos politika, dėl kurios nepalankų sprendimą pernai paskelbė ES Teisingumo Teismas, ir įleistųjų gyvenimo sąlygos.

Taip pat skaitykite: VRM po Teisingumo Teismo sprendimo: Lietuva siekia pakeisti ES teisę dėl migrantų

EP narė iš Portugalijos, socialistų ir demokratų atstovė Isabel Santos sakė, kad lankėsi Lietuvoje ir matė, kaip buvo apgyvendinti migrantai. Sąlygas šiose vietose politikė pavadino „žmogaus teisių, tarptautinės teisės pažeidimais“.

Kai kurie jos kolegos panašiai – kaip pažeidžiančią žmogaus teises – įvertino ir pačią žmonių, mėginančių neteisėtai kirsti sieną, apgręžimo politiką.

Tačiau estas Jaakas Madisonas iš Tapatybės ir demokratijos grupės lietuvius užstojo: „Norėčiau tikrai padėkoti, kad Lietuva prieš porą metų buvo viena iš šalių, kurios parodė, kaip tvarkytis su neteisėta migracija.

Nėra klausimo – jei esi karo pabėgėlis, tau reikia pagalbos. Dėl to nėra abejonės. Bet tai, ką matėme Baltarusijoje, buvo tiesiog neteisėta migracija, kurią ji išnaudojo hibridinėms atakoms.

Lietuva kartu su Lenkija tiesiog uždarė sienas ir pasakė, kad nėra būdo per šias šalis neteisėtai patekti į ES. Nes, jei atversite sienas, nebus pabaigos. Visiškai jokios pabaigos.“

Lietuva kartu su Lenkija tiesiog uždarė sienas ir pasakė, kad nėra būdo per šias šalis neteisėtai patekti į ES.

„Labai ačiū“, – baigdamas trumpą komentarą, lietuviškai padėkojo J.Madisonas.

Nori išvengti naujos bangos

Atremdamas europarlamentarų kritiką, G.Nausėda pažymėjo, kad migracija gali būti spontaniškas judėjimas iš šalių, kurios patiria socialinių ar ekonominių problemų, kariauja. Arba instrumentalizuota migracija, kokią išgyveno Lietuva ir kaimyninės šalys.

„Žmonės tapo ginklais totalitarinių lyderių, kurie yra netoli nuo mūsų, rankose. Jie sąmoningai naudojo tokio tipo migraciją, kad destabilizuotų situaciją mano šalyje ir ES.

Ko reikia tokioje situacijoje? – retoriškai klausė prezidentas ir pats atsakė: – Labai aiškios teisinės sistemos, kaip tvarkytis su tokiais iššūkiais. Jei jos neturėsime, tiesiog įteiksime į rankas Aliaksandrui Lukašenka ar Vladimirui Putinui instrumentus atakuoti mus, destabilizuoti situaciją, ir tai yra negerai.“

Prezidento kanceliarijos / Roberto Dačkaus nuotr./Gitanas Nausėda
Prezidento kanceliarijos / Roberto Dačkaus nuotr./Gitanas Nausėda

Todėl jis paprašė EP ir Europos Komisijos sukurti teisinę sistemą, kuri leistų efektyviau ir sėkmingiau kovoti su nelegalia migracija.

Panašiai G.Nausėda kalbėjo ir vėliau bendraudamas su Lietuvos žurnalistais. Jo žodžiais, kritika dėl tvarkymosi su neteisėta migracija nėra nauja: „Yra politinės jėgos, kurios aukščiausiu prioritetu kelia žmogaus teises. Mes visiškai suprantame tokį požiūrį. Bet mes turbūt negalime suplakti į vieną krūvą įvairių migracijos formų.“

Lietuva esą susidūrė ne su įprasta migracija, nulemta ekonominių ar socialinių priežasčių, karo: „Mes turime reikalą su kita migracijos forma, kurią patiriame iš Baltarusijos pusės.

Ir ne tik mes, bet ir kaimynai. Kuomet migracija, žmonės pasirenkami kaip ginklas, kaip instrumentas destabilizuoti padėčiai prie sienos. Tokiu atveju turime turėti, mano įsivaizdavimu, skirtingą teisinę bazę, veiksmų algoritmus.

Galvoju, jog šiandien daugelis valstybių pripažįsta, kad Lietuva labai gerai tvarkėsi su nelegalia migracija, sprendė šitą problemą pakankamai efektyviai.

Norėtųsi, kad rastume sprendimus šioje srityje. Nes kuo ilgiau laikysime šituos procesus tokioje neapibrėžtoje situacijoje, tuo daugiau pagundų ir galimybių suteiksime diktatoriams aplink mus ir vėl panaudoti prieš mus nelegalią, instrumentalizuotą migraciją.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?