Anot šios agentūros, Lietuva yra viena iš Bendrijos šalių, kurių teisės aktai automatiškai draudžia psichinių ar intelekto sutrikimų turintiems piliečiams balsuoti.
„Vertinant tyrimo rezultatus yra akivaizdu, kad išvados pateikiamos iki galo neišsiaiškinus kiekvienos valstybės faktinių duomenų remiantis vienodais kriterijais“, – BNS tyrimo rezultatus komentavo Teisės instituto Teisinės sistemos tyrimo skyriaus vedėja Eglė Kavoliūnaitė–Ragauskienė.
Ji pabrėžė, kad teisė balsuoti rinkimuose Lietuvoje atimama individualiais atvejais.
Tarp šalių, kurių teisės aktai draudžia renkant politinę valdžią dalyvauti psichikos sutrikimų turintiems asmenims, dar minimos Estija, Latvija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Graikija, Vokietija, Danija, Belgija, Portugalija ir Malta.
„Šios šalys nepripažįsta politinio dalyvavimo teisę visiems asmenims, kuriems yra taikomos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, dalinė ar visiška globa, nepaisant jų faktinių ir/ar individualių gebėjimų, ar turintiems psichikos ar intelekto sutrikimų“, – rašoma agentūros interneto svetainėje paskelbtoje tyrimo ataskaitoje.
Tyrimo autoriai pažymi, kad šių šalių teisinėse sistemose yra sąlygos automatiniam arba beveik automatiniam pašalinimui iš politinio gyvenimo.
Nors kai kuriose ES šalyse piliečių dalyvavimą rinkimuose nustato keli įstatymai, Lietuvoje, pasak tyrimo, tai riboja tik Konstitucija, kurios 34 straipsnis sako: „Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais“.
E.Kavoliūnaitė–Ragauskienė teigė, jog kompleksiškai įvertinus Konstitucijos, rinkimų įstatymų ir Civilinio kodekso nuostatas, Lietuvą galima būtų priskirti prie valstybių, kuriose psichinės sveikatos problemų ir psichikos sutrikimų turintiems asmenims ribotai užtikrinama teisė dalyvauti rinkimuose. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.
Kai kuriose iš paminėtų šalių psichinių ar intelekto sutrikimų turintiems piliečiams vis dėl to yra suteikiamos ribotos dalyvavimo rinkimuose.
Dalyvavimą rinkimuose iš dalies leidžia Suomija, Estija, Danija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Prancūzija, Ispanija, Kipras ir Malta.
„Kaip viena tokių valstybių nurodoma Estija, kurioje balsavimo teisė atimta iš asmenų, kuriems teismas panaikino veiksnumą, tačiau ribotai veiksnūs asmenys balsuoti rinkimuose gali. Svarbu pastebėti, kad analogiška tvarka yra ir Lietuvoje“, – tyrimo išvadas aiškino Teisės instituto atstovė.
„Pirma, teisė balsuoti rinkimuose asmenims taip pat atimama individualiais atvejais, kai įstatyme numatytus požymius nustato ir patvirtina medicinos įstaiga ir teismas; antra, ribotai veiksnūs asmenys bei kiti (nepripažinti neveiksniais) psichikos sutrikimų turintys asmenys turi teisę balsuoti rinkimuose“, – dėstė teisininkė.
Trečioji šalių grupė įvairių psichinių sutrikimų ar negalių turintiems piliečiams netaiko jokių apribojimų dalyvauti rinkimuose – Suomija, Švedija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Austrija, Italija, Prancūzija, Ispanija, Italija ir Kipras.
„Prie trečiosios grupės valstybių nurodomi Nyderlandai, kur buvo uždrausta riboti teisę dalyvauti rinkimuose psichinių ligų gydymo įstaigose esantiems asmenims. Remiantis Lietuvos Konstitucija ir atitinkamais rinkimų įstatymais, tokiose įstaigose esantiems asmenims, išskyrus neveiksnius asmenis, taip pat turi būti suteikta teisė balsuoti rinkimuose“, – aiškino E.Kavoliūnaitė–Ragauskienė.
„Svarbu tai, jog tyrime nėra nurodoma, ar šiai grupei priskirtose valstybėse absoliučiai visiems asmenims – net ir tiems, kurie nesupranta savo veiksmų reikšmės – suteikiama teisė dalyvauti rinkimuose“, – teigė teisininkė.
Kai kurios šalys tyrimo metu atsidūrė keliose grupėse, nes jų nacionalinė teisė, anot tyrimo, skirtingai vertina psichinių ir intelekto sutrikimų turinčius asmenis.
