Įgyvendinant ES fondų priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“, Klaipėdos savivaldybė, kaip ir keturių kitų didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės, galėjo pati apsispręsti, kokią nepatrauklią ir apleistą miesto teritoriją turėtų pasiekti investicijos. Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, šia miesto branduolio teritoriją tvarkyti pasirinkta įvertinus alternatyvas socialiniu, ekonominiu, demografiniu ir aplinkosauginiu aspektais.
„Pasirinktos tvarkyti teritorijos problemų spektras labai platus. Kompleksinis teritorijos sutvarkymas sukurs pridėtinę vertę ne tik rajonui, kuriame ji yra, bet ir viso miesto gyventojams bei lankytojams. Teritorija taps jungiamuoju ryšiu tarp Klaipėdos senamiesčio ir naujai susiformavusio komercijos centro, apimančio „Akropolį“, „Švyturio“ areną ir būsimąjį 50 m baseiną“, – teigia R. Zulcas.
Tikslinės tvarkomos teritorijos plotas Klaipėdoje – 512 ha ir dar 60 ha susietų teritorijų. Teritorijos ribos eina šiomis gatvėmis: Naikupės g., Taikos pr. Baltijos pr., Šilutės pl., Mokyklos g. Kapsų g. Žemaičių g., Joniškės g., Mokyklos g. Danės g., Artojų g., Liepų g., K.Donelaičio g. Vytauto g., Bokštų g., Naujojo sodo g., S.Šimkaus, Danės g., Tiltų g., Daržų g., Pilies g., Galinio pylimo g., Taikos pr. Dubysos g., Minijos g. ir vėl Naikupės g.
R. Zulco teigimu, prioritetiniai projektai, įgyvendinami tvarkomoje teritorijoje, bus Bastionų tilto statyba ir šalia esančios krantinės sutvarkymas, naujo daugiafunkcinio sveikatinimo centro su 50 m baseinu įrengimas, futbolo mokyklos konversija į daugiafunkcinį gyventojams ir sportininkams skirtą paslaugų kompleksą bei miesto viešųjų erdvių sutvarkymas.
Įgyvendinant minėtus projektus jau yra dirbama: baseinui paskelbtas rangovo konkursas, vyksta parinkimo procedūros techniniams projektams futbolo mokyklos konversijai ir Bastionų tilto statybai parengti. Patys objektai, pasak R. Zulco, iškils 2018-2020 m.
„Projektai pasirinkti tikslingai, siekiant paskatinti tam tikrų senamiesčio teritorijų plėtrą, sumažinti oro užterštumą ir paveldo niokojimą senamiestyje, skatinti sveiką gyvenimo būdą, didinti socialinių paslaugų spektrą ir prieinamumą“, – teigia R. Zulcas.
Visoje Lietuvoje į skubiai tvarkytinas didmiesčių teritorijas 2014-2020 m. nukreiptų ES investicijų bendra suma siekia 138,4 mln. eurų. Dar 66,6 mln. eurų bus skirta su sveikatingumu ir sportu susijusiems projektams Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
„Visos šalies ekonominė ir socialinė plėtra pirmiausia priklauso nuo jos didmiesčių plėtros. Tačiau nors didmiesčius galima laikyti šalies ekonomikos varikliu, juose kyla ir daug su užimtumu bei skurdu susijusių problemų. Bet tinkamai sutvarkius daug socialinių problemų turinčias teritorijas, jos įgyja visas galimybes augti. Būtent to ir siekiama tikslinėmis integruotomis investicijomis į Klaipėdą ir kitus Lietuvos miestus“, – sako didžiųjų miestų kompleksinės plėtros priemonę administruojančios Vidaus reikalų ministerijos viceministras Julius Morkūnas.