Per vizitą Vilniuje trečiadienį italas pareigūnas teigė, kad kontrabanda vyksta nepaisant to, koks yra vizų režimas.
„Aš asmeniškai nematau dėl ko nerimauti. Kontrabanda vyksta ir nesant bevizio režimo. Nemanau, kad neteisėta ekonomine veikla užsiimantys veikėjai, tokie kaip kontrabandininkai, gautų naudos iš bevizio režimo su Rusija“, – interviu BNS sakė G.Kessleris.
„Vizos taikomos ne prekėms, o asmenims, todėl nematau problemos“, – kalbėjo OLAF generalinis direktorius.
„Vizos taikomos ne prekėms, o asmenims, todėl nematau problemos“, – kalbėjo OLAF generalinis direktorius.
G.Kesslerio vadovaujama OLAF tarnyba tiria sukčiavimo, korupcijos ir sunkių pažeidimų ES institucijose atvejus ir formuoja Europos Komisijos kovos su sukčiavimu politiką. ES pareigūno teigimu, tarnyba labai glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos muitine ir Generaline prokuratūra tiriant kontrabandos atvejus.
„Ties Lietuva eina rytinė ES siena, šalis yra prie valstybių, kuriose gaminamos cigaretės gali būti gabenamos į Europą ir kuriose įsikūrusios stiprios kontrabandininkų grupuotės“, – pažymėjo G.Kessleris.
Pasak jo, dėl cigarečių kontrabandos iš trečiųjų šalių ES kasmet patiria apie 10 milijardų eurų (34,5 mlrd. litų) nuostolių.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį dar kartą paragino Europos Sąjungą (ES) kaip įmanoma greičiau panaikinti vizas Rusijos piliečiams.
Baltijos šalys bevizio režimo iniciatyvą vertina atsargiai. Šiemet liepą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vidaus reikalų ministrai kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami užtikrinti, kad būtų tinkamai reaguojama į didėjantį atvykėlių srautą iš rytinių kaimynių, daugiausia Rusijos.
Bendrame laiške atkreipiamas dėmesys į svarstomas pažangias sienų valdymo priemones, kurie leistų patobulinti keliautojų srautų valdymą ir kontrolę prie sienų.
2011 metais, palyginti su 2010-aisiais, Lietuvos sieną kertančių Rusijos piliečių skaičius išaugo 60 procentų, be to, penktadaliu padaugėjo nelegalių imigrantų, likusių šalyje pasibaigus vizų laikui.
