Šiemet aukštosioms mokykloms bei mokslo ir studijų institucijoms buvo pasiūlyta teikti projektus pagal ES lėšomis remiamą programą „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros plėtra ir integracija į europines infrastruktūras“.
Buvo nuspręsta, kad paraiškas vertins Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) pasamdyti tarptautiniai ekspertai. MOSTA vadovavo paskirtoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kuriai teks pakeisti A.Pitrėnienę.
Aukštosios mokyklos vertinimui pateikė 23 įvairius projektus ir nurodė, kokio finansavimo reikėtų jų įgyvendinimui.
Aukštosios mokyklos vertinimui pateikė 23 įvairius projektus ir nurodė, kokio finansavimo reikėtų jų įgyvendinimui.
Tarptautiniai ekspertai projektus įvertino balais.
„4 ir 5 balų įvertinimas rodo specialistų grupės nuomonę, kad šie projektai gali būti finansuojami, jei finansavimas yra įmanomas“, – teigiama jų išvadose.
Jie pasiūlė 4 balais įvertintus projektus vertinti toliau ir atlikti kaštų ir naudos analizę.
Sąrašo priekyje – Vilniaus universitetas
4 ir 5 balai buvo skirti dešimčiai projektų.
Aukščiausią įvertinimą – 5 balus gavo du – Vilniaus universiteto (VU) kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC) ir VU kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) parengti projektai, dar aštuoni projektai buvo įvertinti ketvertais.
Tik dviejuose iš minėtų aštuonių projektų neminimas VU, visi kiti geriausiai įvertinti projektai teikti arba paties universiteto, arba VU kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis bei mokslo įstaigomis.
Tačiau nepaisant šio vertinimo, gegužės mėnesį švietimo ir mokslo ministrė A.Pitrėnienė pasirašė įsakymą, kuriuo projektams finansuoti numatytos ES investicijų fondo lėšos – per 52 mln. eurų, buvo paskirstytos ne dešimčiai, kaip rekomendavo vertintojai, bet aštuoniolikai projektų.
Pavyzdžiui, 5 balais įvertinto VU ir FTMC projekto rengėjai nurodė, kad jis atsieis per 6 mln. eurų, tačiau ministrė nusprendė skirti 3,3 mln. eurų, kitam geriausią įvertinimą gavusiam projektui nuspręsta skirti per 5 mln. eurų, nors jo rengėjai nurodė, kad įgyvendinimui prireiks 5,8 mln. eurų.
Kai kuriems gerai įvertintiems projektams ministrė nusprendė skirti tik labai mažą dalį reikiamos sumos. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) projektui vietoje prašytų 867 tūkst. eurų pasiūlė skirti vos 141 tūkst. eurų.
Tiesa, prasčiau įvertintiems projektams taip pat pasiūlyta gerokai mažiau, nei jų rengėjai prašė.
ŠMM: kai kurių išlaidų iš ES fondų finansuoti negalima
Ketvirtadienį Švietimo ir mokslo ministerija patikslino, kad 5 balus gavę projektai, ekspertų nuomone, gali būti finansuojami, tačiau ekspertai nepasakė, ar duoti visą prašomą sumą.
„Tam reikia konkretaus projekto ir jo peržiūros, tai yra, reikalinga kaštų naudos analizė“, – 15min raštu atsiųstuose patikslinimuose teigė švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.
Ji pabrėžė, kad kalbant apie projektų rengėjų prašytas lėšas ir jiems numatytų lėšų skirtumą, reikia pabrėžti, kad daugelio pateiktų projektų biudžetų didelę dalį jų rengėjai – mokslo ir studijų institucijos – norėjo skirti „minkštosioms“ išlaidoms, tai yra, pagal projektų finansavimo sąlygų aprašą šiai ES priemonei netinkamoms finansuoti išlaidoms, tokioms kaip atlyginimai, išlaikymas, komandiruotės.
Akivaizdu, kad didžiąją dalį sudaro „minkštosios“, tai yra, netinkamos finansuoti išlaidos.
Pasak viceministrės, pavyzdžiui, 5 balais įvertinto VU ir FTMC projekto „Laser IR“ ekspertams pateiktame projektiniame 6 mln. eurų biudžete net apie 40 proc. išlaidų yra netinkamos finansuoti išlaidos pagal projektų finansavimo sąlygų aprašą šiai ES priemonei.
Anot ŠMM atstovės, VDU projektas „E-Lingua“ ekspertams pateikė, kad prašoma suma – 867,698 eurai, kurią sudaro: darbo užmokestis naujiems ir esamiems tyrėjams bei darbuotojams, naujos įrangos įsigijimas, išlaikymo kaštai ir personalo stažuočių išlaidos.
„Akivaizdu, kad didžiąją dalį sudaro „minkštosios“, tai yra, netinkamos finansuoti išlaidos. ES veiksmų programos pirmojo prioriteto finansavimas, kuris ir numatytas šiai priemonei, netinkamas „minkštosioms“ lėšoms“, – pabrėžė ji.
Viceministrės teigimu, numatytomis lėšomis galima finansuoti, pavyzdžiui, statybas ar remontą, įrangos įsigijimą ir kai kurias išlaidas, susijusias su pačiu projektu.
Viceministrė: nereiškia, kad reikia finansuoti tik 10 projektų
S.Kauzonienė teigė, jog ekspertai projektus suskirstė į tris grupes: nacionalinius, institucinius ir mokslinių tyrimų.
„Netikslu sakyti, kad ekspertai pasiūlė finansuoti 10 infrastruktūrų. Jie tiesiog 10 infrastruktūrų iš 23 pateiktųjų sąraše priskyrė prie galimų „nacionalinių“ infrastruktūrų, tačiau tai nereiškia, kad tiktai šiuos 10 projektų reikia finansuoti“, – teigiama viceministrės raštu pateiktame atsakyme.
Tačiau 15min turimoje ekspertų vertinimo lentelėje nurodoma, kad nacionaliniais pripažinti ne 10, bet 13 projektų, ir 4 iš jų gavo 3 arba 2 balus. Vienas institucinės reikšmės projektas gavo 4 balus.
Taigi, tik po investicinių projektų ekspertinio vertinimo bus aišku, ar pareiškėjų poreikis yra realus ir pagrįstas.
„Ekspertų nuomone, mokslinių tyrimų finansavimo poreikius reikia analizuoti matant konkrečius projektus. Taigi, tik po investicinių projektų ekspertinio vertinimo bus aišku, ar pareiškėjų poreikis yra realus ir pagrįstas“, – teigė viceministrė.
Iki gruodžio 12 dienos aukštosios mokyklos ministerijai turi pateikti projektinius pasiūlymus ir investicinius projektus su priedais.
Anot S.Kauzonienės, patvirtinta suma paskirstyta proporcingai turimoms lėšoms pagal ekspertų vertinimo metu gautus balus.
„Svarbu pažymėti, kad mokslo ir studijų institucijų pateiktos pageidaujamos gauti sumos dvigubai viršijo projektams įgyvendinti numatomą skirti sumą – sudarė daugiau kaip 100 mln. eurų. Tarptautiniai ekspertai vertinime nepateikė konkrečių sumų, kiek turėtų būti skirta mokslo ir studijų institucijoms“, – pabrėžė ji.
S.Kauzonienė atkreipė dėmesį, kad universitetų susitarimuose su ministerija numatyta, kad jie savo infrastruktūros plėtrai skiria ne mažiau lėšų, nei ministerija.
VU atstovas: apmaudu
VU ryšių su visuomene specialistas Ervinas Spūdys 15min pabrėžė, kad ekspertai rekomendavo investicinio projekto pagrindu peržiūrėti kaštus tik tų projektų, kurie buvo įvertinti 4 ir 5 balais.
„Taip buvo nurodyta todėl, kad projektai, įvertinti žemesniu balu nei 4, ekspertų nuomone, nebuvo verti detalesnio nagrinėjimo, nes neatitiko pagrindinių projektų kokybės tikslų“, – raštu parengtuose atsakymuose teigė jis.
Pasak universiteto atstovo, ekspertai pasiūlė finansuoti geriausiai įvertintus projektus, nes jie yra nepriekaištingos kokybės lyginant su pasauline praktika, yra reikšmingi Lietuvos tyrimų aplinkai, jų sėkmei, inovacijoms bei konkurencingumo skatinimui.
Ekspertai pasiūlė finansuoti geriausiai įvertintus projektus.
„Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apmaudu, jog ŠMM, prisidengdama formaliu struktūrinių fondų reikalavimu įvertinti projektus investicinio projekto pagrindu, į antrą vertinimo etapą įtraukė ir tuos projektus, kurie netenkina pagrindinio mokslinės infrastruktūros kokybinio reikalavimo“, – tvirtino E.Spūdys.
Jis vylėsi, jog ministerija vis dėlto atsižvelgs į užsienio specialistų rekomendacijas, o VU, sukaupęs didžiausią mokslo ir studijų potencialą šalyje, galės realizuoti savo galimybes bei dar sparčiau žengti į geriausių Europos universitetų gretas.
