„Aš visa širdimi sveikinu pasiūlymą įstatyme dėl smurto artimoje aplinkoje apibrėžti smurtą lyties pagrindu. Tai sutvirtintų Lietuvos pasiekimus smurto prieš moteris prevencijos srityje ir sustiprintų jų apsaugą“, – per spaudos konferenciją pirmadienį Seime sakė C.Scheele.
Parlamente šiuo metu svarstomas naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektas, kuriame siūloma apibrėžti smurtą lyties pagrindu, nurodant, kad jo aukomis dažniausiai tampa moterys, ir įtvirtinti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį.
Tokius pakeitimus siūlantys politikai laikosi pozicijos, kad smurto artimoje aplinkoje reiškinys nėra lyčiai neutralus, tačiau oponentai teigia, jog smurto lyties pagrindu sąvoka yra perteklinė ir „ideologizuota“.
80 proc. smurto namuose atvejų – prieš moteris
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme siūloma apibrėžti, kad smurtas lyties pagrindu – dėl asmens lyties daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ar neturtinę žalą.
Taip pat įstatyme būtų konstatuojama, kad smurtą lyties pagrindu neproporcingai dažnai patiria moterys ir jis yra „galia bei kontrole grindžiama moterų diskriminacijos forma“. Įstatymo projektą antradienį planuojama svarstyti Seimo posėdyje.
„Šis naujas įstatymo elementas sustiprins moterų apsaugą pripažindamas, kad smurtas artimoje aplinkoje pagrįstas lytimi, nulemtas įsišaknijusio seksizmo mūsų visuomenėse“, –sakė Europos lyčių lygybės instituto vadovė.
Ji pažymėjo, kad aštuoniais atvejais iš dešimties smurto artimoje aplinkoje auka Lietuvoje yra moteris, ir nors visuomenė dažnai linkusi pateisinti tokį smurtą kaip nulemtą problemų darbe, alkoholizmo, išties smurtautojas renkasi auką pagal mažiausios rizikos kriterijų.
„Smurtas prieš moteriškos lyties partnerę (smurtautojo) yra suvokiamas kaip mažos rizikos, nes kur kas mažesnė tikimybė, kad į policiją dėl smurto kreiptis žmogus, kuris tave myli, kuris nuo tavęs priklauso finansiškai. Taip pat tai smurto rūšis, kuri vis dar dažnai pateisinama visuomenės“, – kalbėjo C.Schelle.
Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) vadovas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius pažymėjo, kad „moterų ir vyrų patiriamo smurto disproporcija yra įspūdinga“.
80 proc. nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje asmenų yra moterys.
„80 proc. nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje asmenų yra moterys ir kalbėti, kad smurtas artimoje aplinkoje yra lyčiai neutralus, negalime. Dėl šios priežasties reikia įstatymą papildyti smurto lyties pagrindu sąvoka, kuri visiškai nebūtų ideologizuota, bet konstatuojanti faktą, būtent šią disproporciją“, – sakė T.V.Raskevičius.
J.Juškaitė: alkoholis nėra smurto priežastis
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė spaudos konferencijoje teigė, kad smurtas prieš moteris nesiliaus fundamentaliai nepakeitus požiūrio į moteris, o smurtas lyties pagrindu tarptautiniuose dokumentuose kaip terminas apibrėžtas dar praėjusiame amžiuje.
„Nors apie smurtą prieš moteris kalbama ne vieną dešimtmetį, toks kalbėjimas nėra efektyvus, jei nėra fundamentaliai keičiamas požiūris į moteris, kitaip tariant, jei dalis vyrų galvos, kad moteris yra menkesnė, kvailesnė, nelygiavertė, tuomet ir smurtas prieš jas nesiliaus“, – sakė J.Juškaitė.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė taip pat teigė, kad, nors projekto oponentai smurto artimoje aplinkoje priežastimi paprastai įvardija alkoholizmą, jis dažnai fiksuojamas tokiais atvejais, bet nėra priežastis.
„Oponentai dažnai šį argumentą vartoja, kad smurtas artimoje aplinkoje yra susijęs su alkoholio vartojimu ir statistika tai iš dalies pagrindžia, mes matome, kad daug atvejų ir Lietuvoje yra įsivėlęs alkoholis, kita vertus, norisi atkreipti dėmesį į tai, kad praėjusi Seimo kadencija sugriežtino alkoholio politiką Lietuvoje, dėl to sumažėjo alkoholio vartojimas ir su alkoholiu susijusių ligų bei būklių, tokių kaip alkoholinė psichozė, vis dėl to smurto artimoje aplinkoje skaičiai nekrito“, – kalbėjo J.Juškaitė.
Pasak jos, Pasaulio sveikatos organizacija taip pat konstatuoja, kad „alkoholis sustiprina ir gali padaryti smurtą artimoje aplinkoje žiauresnį, su didesnėmis pasekmėmis sveikatai, bet alkoholis savaime nėra smurto artimoje aplinkoje priežastis“.
Prieš svarstymą Seime Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija kreipėsi į Seimą dėl naujos redakcijos įstatymo projekto teigdami, kad smurto lyties pagrindu sąvoka „yra nepriimtina ne tik moraliniu, bet ir teisiniu požiūriu“.
„Lietuvai nėra būdingas požiūris, kad moterų padėtis visuomenėje yra žemesnė ir kad vyrams leistina prieš jas smurtauti. Susikoncentravus į ideologizuotas prielaidas, nuošalyje paliekamos Lietuvai aktualios smurto priežastys – alkoholizmas ir kitos priklausomybės, skurdas, nedarbas, depresija, žiaurus charakteris, nesutarimai šeimoje, nuolatiniai priekaištai ir nemokėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus“, – sakoma rašte.
Asociacija taip pat teigia, kad įstatyme jau yra „bendrinė smurto artimoje aplinkoje sąvoka, kuri apima visas galimas smurto artimoje aplinkoje rūšis ir formas“, todėl smurto lyties pagrindu apibrėžimas būtų perteklinis.
Vadovaudamiesi tokiais argumentais, keli parlamentarai, konservatorių frakcijos atstovai Audronius Ažubalis, Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Lietuvos regionų frakcijos atstovas Petras Gražulis siūlo šį apibrėžimą iš įstatymo projekto išbraukti.
Įteisintų apsaugos nuo smurto orderį
Naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Jame, be kita ko, siūloma įteisinti apsaugos nuo smurto orderį.
Projekte numatyta, kad smurtaujančiam asmeniui policijos pareigūnas per 12 val. nuo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje gali skirti orderį – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei gyvena kartu su auka, arba nesilankyti pas auką, jei gyvena atskirai, nebendrauti, nepalaikyti ryšių ir pan.
Siūloma, kad orderis negalėtų būti skiriamas ilgiau nei 72 valandoms. Jei jį reikėtų pratęsti, policijos pareigūnas per 48 val. dėl to privalėtų kreiptis į apylinkės teismą. Esant poreikiui, šio orderio galiojimą teismas galėtų būti pratęsti iki 15 dienų.
Orderis nustotų galioti, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama kokia nors kardomoji priemonė.
Projekto iniciatorė SADM nurodo, kad šiuo metu smurtą artimoje aplinkoje patiriančio asmens apsaugos mechanizmas nėra veiksmingas, nes policija negali operatyviai atskirti pavojų keliančio asmens nuo jo aukos.
Taip pat teikiamame projekte siūloma nustatyti privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas.
Siūloma, kad naujas įstatymas įsigaliotų nuo 2023 metų. Jam įgyvendinti papildomai reikėtų 11,3 mln. eurų: 5,3 mln. eurų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, policijai – 5,6 mln. eurų, teismams – 363 tūkst. eurų.
SADM duomenimis, pernai dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti 29 nužudymai, 30 sunkių sužalojimų, 213 sveikatos sutrikdymų, 6568 fiziniai skausmo sukėlimai, 327 grasinimai nužudyti.
