15min rašė apie tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pernai vasarą atliko kratas ir kitus procesinius veiksmus dešimtyje įmonių.
Fiktyvių įmonių voratinklis
Tuo metu FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius redakcijai teigė, kad tiriama 11 projektų, kuriems skirta apie 4 mln. eurų.
Parama buvo gauta įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“, administruojamų Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA).
Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl galimo didelės vertės svetimo turto užvaldymo apgaule, piktnaudžiavimo tarnyba, dokumento klastojimo, neteisėtos juridinio asmens veiklos.
Atliekamame ikiteisminiame tyrime tikrinamos 68 Lietuvos ir užsienio šalių įmonės. Tyrimo metu pas juridinius ir fizinius asmenis buvo atlikta daugiau kaip 40 kratų, rasta ir paimta tyrimui reikšmingų daiktinių duomenų. Pareikšti įtarimai 8 fiziniams asmenims.
15min pavyko išsiaiškinti, kad šiame tyrime figūruoja ir gerai Lietuvoje žinomi politikai ir verslininkai.
Gavus pinigus rezultatai krito
Viešumoje iš karto imta linksniuoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko pavaduotojo Viktoro Rinkevičiaus pavardė. Jo vadovaujama bendrovė „Biržų žemtiekimas“ pardavė žemės ūkio techniką tyrime figūruojančioms bendrovėms.
Taip pat viešumon iškilo „Biržų žemtiekimo“ vadovo Sauliaus Silicko pavardė. Šį tyrimą atliekantys pareigūnai yra apklausę kaip specialųjį liudininką. S.Silickas išplatintame pareiškime teigė, kad jo vadovaujama bendrovė tiesiog pardavė techniką ir teisėsaugos institucijos jai jokių pretenzijų neturi.
15min gauta informacija rodo, kad „Biržų žemtiekimas“ daugiau nei už 300 tūkst. litų (90 tūkst eurų), neskaitant PVM, bendrovei „Atenergy“ pardavė teleskopinius krautuvus, „Atenergy“ iš „Biržų žemtiekimo“ daugiau nei už 500 tūkst. litų (150 tūkst. eurų), neskaitant PVM, įsigijo ryšulių presą.
Iš NMA „Atenergy“ gavo beveik 300 tūkst. eurų ES lėšų. Tiesa, investicijos nepasiteisino. 2016 m. atliktas patikrinimas parodė, kad paramos gavėjos ekonominiai rodikliai 2015 metais ne tik nepasiekė planuojamų rodiklių, tačiau, lyginant su 2014 metais, pablogėjo. Pardavimo pajamos sumažėjo 2,5 karto, nuostolis padidėjo beveik dvigubai. Paramos gavėjos nuosavas kapitalas 2015 m. pabaigoje buvo minus 345 tūkst. eurų.
Žaliųjų lyderio įmonė
UAB „Atenergy“ priklauso verslininkui ir politikui Remigijui Lapinskui. Anksčiau jis buvo vienas iš „Rubicon“ akcininkų, tačiau iš šios verslo grupės pasitraukė. Dabar jis vadovauja Lietuvos žaliųjų partijai.
R.Lapinskas 15min paaiškino, kad ES pinigai iš tiesų įsukti verslo nepadėjo. „Mums nesako, už ką tiria. Kaip aš suprantu, tyrimas susijęs su mūsų tiekėjais. Ten minimos įmonės, iš kurių pirkome traktorius ir įrangą. Mes tiesiog esam šalia“, – teigė jis.
„Atenergy“ iš UAB „Rovalta“ už 400 tūkst. litų (120 tūkst. eurų) įsigijo du traktorius „Valtra“.
Paklaustas apie „Biržų žemtiekimą“ pašnekovas atsakė: „Vykdėme konkursus ir pasirinkome mažiausios kainos pasiūlymą. Atsakymas labai paprastas.“
Patikslinus, kad tiriama būtent „Atenergy“ veikla ir finansiniai rezultatai, politikas patikino, kad visa medžiaga pateikta teisėsaugai: „Jei reikės, pateiksim dar, nors, atvirai sakant, nėra ką ir pateikti papildomai. Visą buhalteriją išsivežė pareigūnai.“
Pasak jo, „Atenergy“ niekaip savo veiklos su tyrime minimais kitais juridiniais asmenimis nekoordinavo ir jokiose nusikalstamose schemose nedalyvavo.
„2010 m. sausio mėnesį pardaviau visas investicijas buvusioje „Rubicon“ grupėje ir iš ten išėjau. Iš visų valdybų pradėjau trauktis dar 2008 m. Ne kartą esu sakęs, kad „Rubicon“ palikau nepritardamas įmonės veiklos būdams ir metodams. Labai džiaugiuosi, kad iš ten išėjau“, – sakė R.Lapinskas.
Jis pridūrė, kad šiaudų granuliavimo linija dėl pasikeitusios situacijos biokuro rinkoje labai sunkiai juda: „Lietuvoje iš keliasdešimt fabrikų, kurie naudojosi šia parama, šiandien pusė yra bankrutavę. Savo įmonę aš dantis sukandęs finansuoju ir dengiu nuostolį. Tik tam, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai prieš NMA. Visų pirma, kad būtų išsaugotos darbo vietos.
Tai mano klaida, dėl kurios aš finansiškai nukenčiu, bet esu pakankamai užsispyręs ir turiu iš ko finansuoti tą nuostolį. Tikiuosi, kad situacija kada nors pasikeis.“
Milijonas vaisių džiovinimo linijai
Tyrime minima ir bendrovė „Axis Power“, kuri priklauso „Icor“ grupei. Ši įmonė 2014 m. pasirašė milijono litų (290 tūkst. eurų) paskolos sutartį su bendrove „Dalksna“.
Įmonė ketino paleisti vaisių ir daržovių apdorojimo liniją, kuriai iš NMA gavo daugiau nei 3,7 mln. litų (1,1 mln. eurų). Šiuo metu tiriama, kaip buvo išleisti pinigai ir kur yra įsigyta įranga, jei ji iš viso buvo įsigyta.
„Axis Power“ generalinis direktorius Mantas Galdikas 15min teigė, kad „Dalsna“ kreipėsi į „Axis Power“ su vaisių perdirbimo gamyklos verslo planu ir prašymu suteikti paskolą.
„Įvertinę verslo planą, paskolą suteikėme, o mainais gavome pajų ir 1 balso teisę (1 iš 5 balsų) šioje bendrovėje. Taip pat buvo sutarta, kad pajų „Dalsna“ iš „Axis Power“ išpirks, kai gamyklos projektas bus įgyvendintas.
Deja, aiškėja, kad „Dalsnos“ verslo planas yra fiktyvus, o mūsų investicija – įšaldyta. Šioje istorijoje esame nukentėjusioji pusė, dėl „Dalsnos“ veiksmų visapusiškai bendradarbiaujame su teisėsaugos institucijomis“, – teigė jis.
Didelės apimties bylos tyrimą prižiūri Generalinė prokuratūra. 15min kreipėsi į tyrimą kontroliuojantį prokurorą Saulių Versecką. Prokuroras patvirtino, kad tekste minimos įmonės tikrai figūruoja tyrime, tačiau atsisakė plačiau komentuoti detales, nes tai galėtų pakenkti procesui.
