OLAF generalinis direktorius Nicholas Ilett teigia, kad Europos sajungos (ES) tarnautojai bijo tiesiogiai kreiptis į šią tarnybą ir pranešti apie galimus korupcijos atvejus. Naujoji sistema „suteiks žmonėms galimybę anonimiškai pateikti informaciją OLAF tarnybai ir tuo pačiu metu įsitraukti į bendradarbiavimą su mūsų tyrėjais“, – pridūrė jis.
ES korupcijos tyrėjai priimdami anoniminius pareiškimus nuolat susidurdavo su praktinėmis problemomis, kai reikėdavo apklausti pranešėjus, gauti paaiškinimus ir sužinoti tikslesnes detales. Tai sukeldavo sunkumų ir sumažindavo galimybes griežtai tikrinti anonimiškai praneštą informaciją.
Iš pradžių pranešimo apie korupciją sistema bus galima naudotis angliškai, prancūziškai, vokiškai ir olandiškai, tačiau pačius pranešimus galima pateikti ir lietuvių kalba. Versija anglų kalba prieinama https://fns.olaf.europa.eu/cgi–bin/disclaimer_cgi?p=q⟨=en.
Anot antikorupcinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo, toks OLAF tarnybos žingsnis byloja apie vis didėjantį dėmesį pranešėjams ir jų vaidmeniui, saugant viešąjį interesą.
Lietuvoje panašios anoniminės sistemos šiuo metu nėra. Bet Lietuvoje yra daugiau kaip 50 valstybinių institucijų, kurios turi „karštąsias linijas“ ir priima pranešimus dėl korupcijos, finansinių, mokestinių nusikaltimų, darbo sutarties pažeidimų ar tarnybinės etikos pažeidimų. Kasmet jos registruoja daugiau nei 45 tūkst. pranešimų.
„Mūsų žiniomis, valstybės institucijos, skatinančios žmones pranešti, neturi statistikos, kas nutinka joms pranešusiems asmenims. Aišku tik tiek, kad pranešėjas nėra apsaugotas, gali lengvai prarasti darbą, ir todėl dažniausiai gali bijoti pranešti apie žinomus pažeidimus. Pavyzdžiui, iš pokalbių su Valstybine mokesčių inspekcija aiškėja, kad net 95 procentai jiems skambinančių asmenų praneša apie jau buvusią darbovietę“, – sako TILS atstovas.
