Suomijos premjerė Sanna Marin šį mėnesį pirmoji paragino Europos šalis nebeišduoti turistinių vizų Rusijos piliečiams. Jos teigimu, rusai neturėtų atostogauti Europoje, kol Maskva kariauja prieš Ukrainą.
Apribojus Rusijos avialinijų skrydžius, Suomija pastaruoju metu susidūrė su dideliu rusų antplūdžiu.
Vėliau prie raginimų prisidėjo ir Estija su Latvija, o koordinuoti bendrus sprendimus ėmėsi ES pirmininkaujanti Čekija.
Čekų užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky pranešė, kad klausimas dėl vizų neišdavimo rusams bus įtrauktas į šį mėnesį vyksiantį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.
„Esame įsitikinę, kad vizų išdavimo paprastiems Rusijos piliečiams sustabdymas yra labai aiškus ir tiesus signalas Rusijos visuomenei. Jos piliečiai turėtų suprasti, kad tokia karinga politika turi pasekmių“, – sakė ministras.
Jo teigimu, toks draudimas galėtų papildyti dabar taikomas sankcijas.
„Vykstant Rusijos agresijai, kurią Kremlius toliau eskaluoja, negali būti nė kalbos apie įprastą turizmą Rusijos piliečiams“, – sakė J. Lipavsky.
ES iki šiol yra paskelbusi šešis sankcijų Rusijai paketus.
Estijos ir Latvijos sprendimai
Rusijos kaimynės šį mėnesį ėmėsi ir vienašališkų veiksmų.
Estijos vyriausybė paskelbė nutarusi uždrausti atvykti į šalį Rusijos piliečiams, turintiems Estijos išduotas vizas atvykti į Šengeno erdvę, taip pat apriboti tokių vizų išdavimą.
Latvijos ambasada Rusijoje taip pat pranešė, kad sustabdė šios šalies piliečių prašymų išduoti vizas priėmimą, išskyrus atvejus, kai vizos būtinos norint dalyvauti artimo giminaičio laidotuvėse.
Nors pastarosiose diskusijose Lietuvos diplomatinė tarnyba negriežė pirmuoju smuiku, URM atkreipia dėmesį, kad Lietuva vis prasidėjus karui iškart griežtai apribojo Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams.
„Šiuo metu URM bei kitos institucijos, turinčios įgaliojimų valstybės saugumo, vizų išdavimo ir sienų kontrolės srityse, vertina Estijos ir Latvijos priimtus sprendimus. Pradiniu atsakingų institucijų vertinimu, Estijos ir Latvijos sprendimai savo esme yra labai panašūs į tuos suvaržymus, kurie šiuo metu galioja Lietuvoje“, – 15min informavo Lietuvos URM.
Komentare teigiama, kad „Lietuva nuosekliai pasisako už sankcijas agresiją vykdančioms valstybėms ir laikosi pozicijos, kad apribojimai veikia efektyviau, jei jie yra taikomi ES lygiu“.
Europoje dabar diskutuojama, kaip draudimas turėtų atrodyti – ar jis turėtų apimti bet kokį atvykimą, ar tik turistines vizas.
Kiti neoficialūs pasiūlymai, kuriais siekiama apriboti Rusijos turizmą karo metu, apima reikalavimą, kad rusai, atvykę į Europą, pasirašytų invaziją smerkiantį pareiškimą. Buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas siūlo reikalauti, kad Rusijos svečiai sumokėtų maždaug 100 eurų mokestį Ukrainos atstatymui.
Tik humanitarinės vizos?
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis interviu Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“ pareiškė, kad rusai galėtų gauti tik humanitarines, o ne turistines vizas.
„Žmonės buvo priversti bėgti iš Ukrainos, kai kurie iš jų ten liko, kovoja už savo gyvybes, kovoja dėl savo namų... o žmonės iš Rusijos vis dar gali laisvai keliauti ir naudotis visais laisvojo pasaulio patogumais, prieš kuriuos kovoja jų vyriausybė“, – sakė ministras.
Lietuva „iš esmės sustabdė visų vizų išdavimą žmonėms, kurie vyktų poilsiauti“, ir išduoda tik vizas humanitariniais tikslais, sakė G.Landsbergis.
Tai, pabrėžė jis, padaryta ne tik dėl politinių, bet ir dėl praktinių priežasčių, nes nuo 2020 metų Lietuva „pajuto didžiulį žmonių, bėgančių iš Baltarusijos ir Rusijos, antplūdį“.
„Radome būdą, kaip dirbant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitais partneriais, kur galime iš tikrųjų įvertinti, kas turi humanitarinį poreikį ir bėgo nuo persekiojimo“, – sakė jis.
„Kam pirmiausia išduodate vizą? Ar tai nevyriausybinės organizacijos nario šeima, kuri gali būti persekiojama, kurios tėvas ar motina yra persekiojami, ar koks nors turistas, kuris nori praleisti kelias gražias dienas Lietuvos pajūryje?“ – sakė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino visiškai uždrausti bet kokias vizas. Jo užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad rusams „turi būti atimta teisė kirsti tarptautines sienas, kol jie išmoks jas gerbti“.
Tačiau, anot „Politico“, kai kurie ES politikai dabar teigia, kad draudimas turėtų būti taikomas tik turistams, o vizos humanitariniais pagrindais vis tiek turėtų būti išduodamos.
Visgi įtakingiausia Europos valstybė dar turi abejonių.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė skeptiškai vertinantis idėją uždrausti visiems rusams įvažiuoti į ES.
„Tai yra Putino karas, todėl man sunku pritarti“, – žurnalistams sakė O.Scholzas žurnalistams.
Jis teigė, kad ES jau priėmė sankcijas Rusijos vadovams ir daugeliui asmenų, kurie remia karą. „Mes ir toliau tai darysime“, – sakė jis ir pridūrė, kad bendras draudimas visiems pakenktų tų atskirų sankcijų tikslui ir poveikiui.
Diskusijos šalies viduje
Oficiali statistika rodo, kad šiemet Lietuva buvo sulaukusi per 11 tūkst. turistų iš Rusijos. 2019 priešpandeminiais metais Lietuvoje apsilankė per 86 tūkst. Rusijos turistų.
Nors dauguma valdančiųjų politikų vizų draudimą palaiko, yra ir kritikų.
Filosofas Kęstutis Girnius sako, kad ES vizų išdavimo stabdymas būtų didelė klaida.
„Taip būtų taikoma kolektyvinė bausmė, nors ne visi rusai pritaria karui. Be to, keliauja ne tik oligarchai; vieni, kad gydytųsi, antri aplankyti ar susijungti su šeima, treti mokslo sumetimais. Šitokia nauja diskriminacinė geležinė siena leis V.Putinui aiškinti, jog ES siekia izoliuoti rusus, juos paversti parijais, veikiausiai didins jo populiarumą. Toks draudimas nebūtų greitai užmirštas, sukels nuoskaudos jausmą, apsunkins pastangas ilgainiui normalizuoti ryšius“, – 15min sakė K.Girnius.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas nesutinka – jis pabrėžia, kad tai yra ne tik V.Putino, bet visos Rusijos karas.
„Viza (o tuo labiau turistinė) yra ne teisė, o privilegija. Agresorius neturi naudotis jokiomis privilegijomis. Jis neturi būti komforto zonoje, kai jo bendrapiliečiai žudo ir kankina nekaltus žmones Europos centre. Tai tiek paprasta ir aišku, kad neverta net plėstis“, – teigė parlamentaras.
