Jis išskyrė du tarp Europos kolegų vyraujančius požiūrius, kaip pasiekti kuo platesnio susitarimo dėl mažesnio poveikio klimato kaitai.
„Aš matyčiau du požiūrius kol kas tarp valstybių. Vienas požiūris, grubiai kalbant, kad galbūt mums patiems tarp Europos Sąjungos valstybių reikėtų sutarti, nusistatyti sau tikslus, kurie atitiktų pagrindinį siekį – dviem laipsniais sumažinti temperatūrą – ir po to kviesti visas kitas valstybes tarsi rodant gražų pavyzdį. Ir yra kita bazinė idėja – kad galbūt pirmiausia reikėtų susitarti pasauliniame lygyje, su didžiosiomis valstybėmis, nes Europos Sąjungos išmetimai sudaro tik 11 procentų nuo viso išmetamo kiekio, ir tada pereiti prie Europos Sąjungos vidinių tikslų ir pasiskirstymo“, – BNS pasakojo ministras, baigiantis susitikimus Berlyne, kur vyko klimato kaitai skirtas tarptautinis forumas.
Jo teigimu, lapkritį Varšuvoje vyksiančioje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje, kuroje Lietuva, kaip Europos Sąjungos Tarybai pirmininkausianti šalis, turės pristatyti ES Tarybos poziciją, galutinių sprendimų, kuo pakeisti Kioto protokolą, nebus priimta, dėl to tikimasi susitarti 2015 metais Paryžiuje vyksiančioje konferencijoje.
„Visi prieina prie nuomonės, kad Varšuvos susitikime turbūt galutinio susitarimo nebus, galutinis susitarimas turėtų būti 2015 metais Paryžiuje, bet Varšuvos susitikime turėtų būti sudėti pagrindiniai principai, juolab, kad kalbama apie tai, jog nauja sutartis būtų skirtinga nei iki šiol buvusios. Ji iš tikrųjų turėtų būti pakankamai lanksti, kad prie jos prisijungtų visos valstybės – tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios“, – teigė V.Mazuronis.
Ministras pažymėjo, kad susitikime Berlyne, kuriame dalyvavo daugiau kaip 30 pasaulio šalių atstovai, „buvo parodytas visų ministrų siekis arba bandymas ieškoti sprendimų“.
Pasak Aplinkos ministerijos, naujas tarptautinis susitarimas Jungtinių Tautų lygmeniu turi būti baigtas rengti iki 2015 metų ir įsigalioti visame pasaulyje nuo 2020-ųjų.
