2022 10 27

ES teismo galva – apie atmestus Lietuvos kandidatus, migrantų teises ir rusų patraukimą atsakomybėn

Lietuvai kol kas nepavyko deleguoti antrojo teisėjo į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą – du siūlytus kandidatus atmetė Specialusis vertinimo komitetas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas profesorius Koenas Lenaertsas sakė, kad neigiamų įvertinimų sulaukia ir kitų valstybių kandidatai. Anot jo, komitetas buvo sukurtas tam, kad į šiuos europinius teismus būtų atrinkti geriausi teisininkai, o vertinant jų galimybes atsižvelgiama į kalbos mokėjimą, Europos Sąjungos teisės išmanymą, nepriklausomumą, nešališkumą ir pan.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) pirmininkas Koenas Lenaertsas
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) pirmininkas Koenas Lenaertsas / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Rusijai Ukrainoje vykdant karo nusikaltimus, K.Lenaertsas pažymėjo, kad labai svarbu realiuoju laiku rinkti įrodymus apie tai.

„Labai svarbu, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės padeda Ukrainai renkant įrodymus ir užtikrinant, kad jie nebūtų sunaikinti.

Įrodymai turi būti renkami, kai jie dar yra. Taip pat kai tai teisingai padaryta, yra arba ad hoc procedūros, arba procedūros tarptautiniuose teismuose, kurios gali būti organizuojamos ir, manau, bus organizuojamos. Žmonija turi atsakomybę ginti kiekvieną, taip pat – ir Ukrainoje“, – interviu 15min sakė Lietuvoje besilankantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas Koenas Lenaertsas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) pirmininkas Koenas Lenaertsas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) pirmininkas Koenas Lenaertsas

Bendras reikalas

– Koks jūsų vizito Lietuvoje tikslas?

– Mano vizito tikslas yra paminėti Lietuvos Konstitucijos šimtmetį – 1922–2022 metai. Taip pat 1992 metų Konstitucijos 30-metį.

Gali atrodyti paprasta, kad atvykstu paminėti jubiliejų. Tačiau, kaip žinote, esu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas. O Europos Sąjungos pagrindas yra valstybių narių, įskaitant Lietuvą, bendros vertybės, susijusios su demokratija, pagarba teisės viršenybei ir žmogaus teisių apsauga.

Visa tai yra įtvirtinta mūsų 27 valstybių narių konstitucijose, taip pat turtingoje Lietuvos Konstitucijos tradicijoje.

Aš esu čia, kad pagerbčiau Lietuvos Konstituciją kaip bendros visų europiečių konstitucijos dalį.

– Viename interviu sakėte, kad Europos Sąjungos šalių vyriausybių ir nacionalinių teismų iššūkiai yra bloko egzistencinė krizė. Ką tuo norėjote pasakyti?

– Mintyje turėjau, kad dėl konstitucinėmis liberalios demokratijos vertybėmis yra suabejojama. Tai – ne tik konstituciniai debatai tam tikrose valstybėse narėse. Taip pat tai svarbu visam blokui.

Priežastis yra labai paprasta.

Mes turime bendras taisykles – sutartis, kuriomis paremta Bendrija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir platų spektrą Europos Sąjungos teisės aktų.

Visos šios teisinės taisyklės turi būti interpretuojamos, taikomos ir vykdomos vieningai visoje Europos Sąjungoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas

Todėl jeigu vienoje valstybėje narėje jos teisiškai tinkamai nefunkcionuoja (būkite tikri, nekalbu apie Lietuvą), vadinasi, tai yra smūgio efektas neigiama prasme kitoms valstybėms narėms, nes kitos valstybės narės nepasitikės, kai kita valstybė narė nesilaikys bendrų taisyklių, pavyzdžiui, kaip tai daro likusios 26 šalys.

Todėl ir sakau, kad demokratijos, pagarbos teisės viršenybei ir žmogaus teisėms konsolidacija, ką įgyvendina nepriklausomi konstituciniai ir kiti teismai, yra ne tik kiekvienos valstybės narės atskirai, bet taip pat bendras Europos Sąjungos reikalas.

Europos Sąjunga turi savo tapatybę, savo vertybes, kurios yra numatytos vienoje iš pirmųjų Europos Sąjungos sutarčių nuostatose – Antrajame straipsnyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis