Europos Komisijai adresuotame laiške, skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM), pabrėžiama būtinybė stiprinti ES išorės sienų apsaugą, užkirsti kelią nedemokratiniams režimams piktnaudžiauti ES prieglobsčio sistema, fizinio barjero statybai pasienyje su Baltarusija skirti ES finansavimą.
„Valstybėms, saugančioms ES išorės sieną, būtina turėti efektyvių priemonių, siekiant atremti hibridines atakas. Ne tik tam, kad užtikrintume savo nacionalinį saugumą, bet ir tam, kad saugūs galėtų jaustis visi europiečiai. Džiaugiuosi, kad per tokį trumpą laiką mus išgirdo ir palaiko tiek daug šalių. Susidūrėme su fenomenalia Baltarusijos režimo organizuota hibridine ataka, tačiau ši krizė dar kartą parodė, kad gebame susitelkti ieškodami veiksmingų sprendimų. Tik prasidėjus migracijos krizei iškart sulaukėme visokeriopos ES šalių pagalbos – ekspertinės, finansinės ir humanitarinės.
Tikiu, kad bendromis jėgomis rasime ir greitus politinius sprendimus, kurių iš mūsų laukia Lietuvos ir visos Europos žmonės “, – teigia Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Lietuvos inicijuotame bendrame dvylikos ministrų laiške, ministrai sveikina Europos Komisiją sprendimą apsvarstyti galimybę stiprinti ES teisinę sistemą ir į ES veiksmų planą įtraukus operatyvines, teisines, diplomatines ir finansines priemones, kurios leis reaguoti ir užkardyti neteisėtą migraciją. Ministrai pabrėžia, rašoma VRM pranešime, kad taip pat reikalingi greiti ir konkretūs sprendimai ES lygiu, padėsiantys kovoti su neteisėta migracija ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis.
Ministrų teigimu, siekiant užtikrinti Šengeno erdvės vientisumą ir efektyvų funkcionavimą, visos ES išorės sienos turi būti apsaugotos maksimaliu lygiu. Dėl to, Šengeno sienų kodekse būtina numatyti aiškias taisykles, kokių veiksmų šalys gali imtis neteisėtos migracijos ir kitų hibridinių grėsmių atvejais.
Fizinio barjero įrengimas ES pasienyje – viena iš veiksmingiausių priemonių, kuri tarnauja ne tik priimančioms, bet ir migrantų tikslo šalims. Atsižvelgiant į tai, reikėtų papildomo ir adekvataus finansavimo iš ES biudžeto, praneša VRM.
Laiške taip pat dėstoma, kad reikėtų apsvarstyti galimybę toliau plėtoti bendrus ES sienų kontrolės ir ypač išorės sienų stebėjimo standartus.
Hibridinė ataka, kurią pradėjo ir toliau vykdo Baltarusijos režimas, atvėrė naują nelegalios migracijos į ES kelią ir sukūrė nuolatinį nestabilumą prie rytinės ES sienos. Ši krizė atskleidė galiojančių ES teisės aktų spragas. Todėl sprendimai, kurie leistų greičiau ir veiksmingiau reaguoti į tokius hibridinius išpuolius, pasitelkiant nelegalios migracijos instrumentą ir panašaus pobūdžio grėsmes, yra būtini.
Pasiūlymai, kaip reikėtų keisti ES teisę, kad valstybės narės gindamos nacionalinį saugumą galėtų veikti greitai ir proporcingai grėsmei Lietuvos iniciatyva buvo parengtos dar rugsėjį. Tuomet vidaus reikalų ministrė ir pakvietė ES šalis nares vienytis ir kartu siekti greitesnių pokyčių. Per kelis mėnesius įvyko per 40 dvišalių ir daugiašalių ministrės susitikimų su ES ir kitų šalių bei tarptautinių organizacijų atstovais.
Lietuvoje apsilankę aukščiausi ES pareigūnai – Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas ir Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė Ylva Johanson pripažįsta, kad ES susidūrė su hibridine grėsme ir tam reikalingas vieningas atsakas.
Rugsėjo pabaigoje Europos Komisija Pristatė atnaujintą veiksmų planą kovai su neteisėtu žmonių gabenimu 2021-2025 m., kuriame tiesiogiai įvardino naują žmonių kontrabandos formą, kai į neteisėtą migrantų gabenimą įsitraukia valstybės, kurios naudoja žmones kaip ginklą savo politiniams tikslams pasiekti.
Šiandien Liuksemburge vykstančiame ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos posėdyje taip pat bus aptariamos konkrečios priemonės neteisėtos migracijos krizei įveikti.
