Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 07 19

Esame „tvarkingai“ drąsūs, trūksta tik drąsos

Tik kas penktas Lietuvos gyventojas yra linkęs visada drąsiai reikšti savo nuomonę viešose diskusijose. Jaunimas dvigubai dažniau nei kitos amžiaus grupės linkęs nuomonę reikšti nedrąsiai ir, esant galimybei, susilaikyti. Tai parodė reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurią diskusijų festivalio „Būtent!“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ieva Petronytė
Ieva Petronytė / Emilės Indrašiūtės nuotr.

Lietuvos gyventojų buvo klausiama, kiek drąsiai jie linkę reikšti savo nuomonę viešose diskusijose, kai jose dalyvauja daugiau nei 3 žmonės. „Reiškiu drąsiai tik kai esu ja visiškai užtikrintas“ – tai populiariausiais atsakymas, kurį renkasi trečdalis apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų. Antras pagal populiarumą pasirenkamas atsakymas – „Reiškiu drąsiai tik tarp man gerai pažįstamų žmonių“ (24 proc.). Tik penktadalis (20 proc.) teigia savo nuomonę visada reiškiantys drąsiai.

Viešose diskusijose jaunimas – nedrąsus

Jauniausi (18–25 m.) ir vyriausi (56 m. ir daugiau) šalies gyventojai statistiškai rečiau renkasi atsakymą, kad nuomonę „visada reiškiu drąsiai“. Be to, jaunimas, dažniau nei kitos amžiaus grupės, savo nuomonę reiškia drąsiai tuomet, kai tarp klausančiųjų nėra žmonių, kuriuos laiko geriau nusimanančiais konkrečiu klausimu – taip teigė 14 proc. jauniausiųjų respondentų, kai kitose amžiaus grupėse taip mano 6–10 proc. respondentų.

7 proc. respondentų su neįgytu viduriniu išsilavinimu visada drąsiai reiškia savo nuomonę, kai kitose grupėse šis pasirinkimas siekia 20 proc.

6 proc. jauniausių respondentų nuomonę reiškia nedrąsiai ir, esant galimybei, susilaiko. Kitos amžiaus grupės tokį atsakymą pasirenka dukart rečiau. Drąsiausiai nuomonę linkę reikšti 46–55 m. respondentai.

Su išsilavinimu atsiranda daugiau drąsos

Itin ryškus atotrūkis tarp respondentų išsilavinimo ir jų pasirenkamų atsakymų: tik 7 proc. respondentų su neįgytu viduriniu išsilavinimu visada drąsiai reiškia savo nuomonę, kai kitose grupėse šis pasirinkimas siekia 20 proc.

Labiausiai išsilavinę respondentai linkę reikšti nuomonę drąsiai, kai yra ja visiškai užtikrinti – taip teigia 38 proc. tyrimo dalyvių, atitinkamai su viduriniu išsilavinimu ir neįgytu viduriniu – 32 proc. ir 33 proc.

Neįgiję vidurinio išsilavinimo reikšmingai dažnai pasirenka atsakymą „Reiškiu drąsiai tik tarp man gerai pažįstamų žmonių“. Šie respondentai taip pat yra nedrąsiausi, ir, jei yra galimybė, susilaiko – šį atsakymo variantą renkasi dukart dažniau nei kitos grupės.

Didesnės pajamos – drąsiau reiškiama nuomonė

Kuo didesnės pajamos, tuo respondentai labiau linkę visada reikšti savo nuomonę drąsiai: 10 proc. su mažomis pajamomis (iki 200 Eur vienam namų ūkio subjektui per mėnesį), 17 proc. su vidutinėmis (200–500 Eur), 25 proc. didesnėmis nei 500 Eur pajamomis.

Didesnes pajamas gaunantys tyrimo dalyviai mažiausiai linkę rinktis atsakymą, jog savo nuomonę drąsiai reiškia tik tarp gerai pažįstamų žmonių.

Drąsiausiai reiškia savo nuomonę bedarbiai – 30 proc., ir smulkieji verslininkai – 28 proc., rečiausiai savo nuomonę reiškia studentai, moksleiviai ir pensininkai – po 13–14 proc.

Didžiųjų miestų gyventojai teiginį „savo nuomonę visada reiškiu drąsiai“ renkasi kiek rečiau (18 proc.) nei gyventojai mažesniuose miestuose (21 proc.) bei kaimiškose vietovėse (22 proc.) Didžiųjų miestų gyventojai reikšmingai dažniau renkasi reikšti nuomonę drąsiai, jei yra ja visiškai užtikrinti (37 proc.), kai mažesnių miestų bei kaimo vietovių gyventojai šį pasirinkimą renkasi rečiau (atitinkamai 27 proc. bei 33 proc.).

„Žvelgiant į šiuos duomenis – lietuvių drąsa diskutuoti nėra beatodairė: daugumai mūsų tam, kad drąsiai išreikštume savo nuomonę viešai, reikia užtikrintumo savo teisumu, gerai pažįstamos auditorijos, užklausimo ar paskatinimo kalbėti ar, galų gale, labiau nusimanančiųjų nedalyvavimo, – komentuoja Ieva Petronytė-Urbonavičienė, Pilietinės visuomenės instituto vadovė ir VU TSPMI dėstytoja. – Visgi tam, kad diskusijos būtų našios, skatinančios peržengti ir peržengiančios išankstinį dalyvių žinojimą, generuojančios sprendimus ir kaitą, ši „tvarkinga“ drąsa turi derėti ir su drąsa aiškintis ne iki galo suprastą situaciją, viešai, ne vien su pažįstamais žmonėmis ieškoti naujų sprendimų, kelti pačius ir kitus nustebinančias idėjas. Turbūt reiktų labiau priimti diskusiją kaip iššūkį ir galimybę judėti pirmyn.“

Reprezentatyvią šalies gyventojų nuomonės apklausą diskusijų festivalio „Būtent!“ užsakymu 2019 m. balandžio 20–29 d. atliko „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1009 18–75 m. amžiaus šalies gyventojai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs