2018 03 15

Estakadai paaukojo Rusnės alėjos medžius: ar nelaukia Gedimino kalno likimas?

„Pilietiškai žiūrint – didžiausia nesąmonė, nusikaltimas“, – sako buvęs ilgametis Šilutės miškų urėdas Stepas Bairašauskas, išvydęs, jog vardan Rusnės kelio rekonstrukcijos griūva kone šimtmetį čia žaliavę Rusnės alėjos medžiai. Pirmąjį jų nupjovė pats Šilutės rajono meras. Urėdas įsitikinęs, jog susiformavusi šių medžių šaknų sistema buvo tarsi armatūra, mat po keliu – kelių metrų gylio durpynai. Urėdas prognozuoja, jog iškirtus medžius šiame kelyje atsivers panašios bėdos kaip Gedimino kalne.
Rusnės alėja liko be medžių
Rusnės alėja liko be medžių / 15min nuotr.

Šiomis dienomis Rusnės kelyje griūva paskutinieji iš kone 300 čia augusių medžių – juodalksnių, uosių, beržų, klevų. Šie medžiai buvo suformavę unikalią ir bene vienintelę tokią išlikusią medžių alėją, vadinamą Rusnės alėja. Urėdo S.Bairašausko teigimu, ji yra saugotina.

„Mano galva, pirmiausia, čia pažeidžiami įstatymai. Ten yra regioninis parkas, nuostatai, jo tvarkymo planas. Parko nuostatai patvirtinti Vyriausybės. Yra nurodyta, kas saugotina, tad ši alėja irgi saugotinas objektas.

Tai vienintelė išlikusi kelių alėja. Dabar gi jau nebus, jau beveik sunaikinta... – kalbėjo buvęs urėdas. – Rinkimai artėja – mero, prezidento. Čia labai gera agitacinė propaganda. Juk apsemti gyventojai būna, sukilo ažiotažas. Ta dalis, kur alėja – beveik niekad nebūna vandens, mašinos čia traktoriais nekeliamos. Gal kartą yra buvę 10 cm vandens. Mašinas kelia, kur žemuma, kur statys estakadą, iki jos juk eina nuvažiuoti.

Į Sovetską Panemunėje yra trys tiltai. Kodėl trys? Dėl to, kad prabėgtų per potvynį vanduo, kad neišgriautų kelio.

Estakada seniai buvo reikalinga, bet niekas nesiėmė, o dabar kai jau pradėjo dirbti, tai kaip toje patarlėje: „Neina durnius į bažnyčią, o kai nueina, su kakta grindis pramuša besimelsdamas“ ir čia tas pats“.

Nemunas prie Rusnės yra išsišakojęs į tris dalis – Gilija, Skirvytė, Atmata. Čia tik Atmata teka, kur apsemia potvynio vanduo, čia bus statoma estakada. Ji seniai buvo reikalinga, bet niekas nesiėmė, o dabar kai jau pradėjo dirbti, tai kaip toje patarlėje: „Neina durnius į bažnyčią, o kai nueina, su kakta grindis pramuša besimelsdamas“ ir čia tas pats“.

S.Bairašauskas įsitikinęs, jog pirmiausiai reikėjo pastatyti estakadą, kurios ir pakaktų problemai išspręsti. Kelias, anot šio krašto gyventojo, yra pakankamai platus, neturi posūkių, o jei kažkam atrodo siauras, galima apriboti greitį. Urėdas įsitikinęs, jog naujo kelio kur kas labiau reikia iš Šilutės į Žemaičių Naumiestį, jis siauras, vingiuotas ir labai prastas.

Laukia Gedimino kalno likimas?

Rusnės kelias buvo nutiestas 1872 metais. Teigiama, jog durpingoje vietoje jo sutvirtinimui buvo klojami šakų pundai, tuomet formuotas kelio pylimas.

Urėdo teigimu, išpjovus Rusnės medžių alėją čia ateityje atsivers panašios bėdos kaip ant Gedimino kalno, nes medžių šaknynas durpingoje vietoje atliko armatūros funkciją.

„Pradėkime nuo Gedimino kalno – irgi buvo apaugęs medžiais. Ar buvo kokių problemų, kai buvo medžiai? Sudarkė, pradėjo žemes knisti, o laikė medžių šaknys. Dabar pila betoną, deda armatūrą, kuri atliks medžio šaknų vaidmenį.

Rusnėje šį visą pylimą laiko medžių šaknys, kad giliau negrimztų. Pradžioje, gal bus nieko, bet šaknys supus, pylimas sės gilyn, bus problema kaip su Gedimino kalnu. Mano nuomone, čia kai raus kelmus, ar nereikės betonuot, armatūrą dėt, kad pylimas nesmegtų gilyn. Protingi žmonės daro, aš miškininkas, bet žinau, kad medis irgi turi reikšmę tokiose vietose, ypač durpynuose.

Sako, atsodins, bet medis auga šimtą metų, tos šaknys taip greit nesustiprins to pylimo. Pasodins 5-10 metų medžius, jie pylimo tikrai nelaikys. Pinigus galima buvo tikrai panaudot žymiai efektyviau“, – įsitikinęs urėdas.

Skauda širdį

Šilutiškis, kraštovaizdžio architektas Egidijus Vidrinskas neslepia šių dienų įvykius Rusnės alėjoje pasitinkantis labai skaudžiai.

Labai nebe daug turime tokių kelių, kurie išliko su medžių alėjomis. Šioje vietoje labai skaudžiai išgyvenu, nes mes paprasčiausiai naikiname krašto savitumą, kuo jis yra išskirtinis nuo kitų regionų“, – sako E.Vidrinskas.

„Skaudžiai vertinu ir tiek. Šilutė ir Klaipėdos kraštas – Mažoji Lietuva, čia toks išskirtinumas kelių buvo, kad jie visi buvo apsodinti medžiais. Labai nebe daug turime tokių kelių, kurie išliko su medžių alėjomis. Šioje vietoje labai skaudžiai išgyvenu, nes mes paprasčiausiai naikiname krašto savitumą, kuo jis yra išskirtinis nuo kitų regionų“, – sako E.Vidrinskas. Vokietijoje tokie medžių alėjomis apaugę keliai yra saugomi, medžiai aptveriami.

Medžius atsodins

E.Vidrinskas sako, jog jį ramina ir džiugina tik tai, jog Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba su Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė susitarimą, jog medžių alėja bus atsodinta.

„Rengiantis rekonstrukcijos darbams teks iškirsti eismo saugai pavojų keliančius 288 senus, alėją sudarančius medžius. Kraštovaizdžiui atkurti tiek pat medžių vėl bus pasodinta abipus kelio palei visą rekonstruojamą ruožą, išskyrus tik estakadą. Medžių atsodinimo ir vėliau nuolatinės jų priežiūros bei apsaugos klausimai numatyti šiandien pasirašytame Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos memorandume.

Memorandume numatyta, kad Kelių direkcija ne tik užtikrins medžių prie kelio Šilutė–Rusnė atsodinimą, bet rūpinsis ir kitų unikalių, su keliais susijusių Nemuno deltos regioninio parko kraštovaizdžio elementų išsaugojimu. Medžių juostos bus saugomos, prižiūrimos ir atnaujinamos prie regioniniame parke esančių Kintų –Ventės, Rusnės – Pakalnės ir kitų kelių“, – rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime.

E.Vidrinskas tikina, jog ši jį pasiekusi žinia yra tarsi laimėjimas, nes eismo saugumo sumetimais kelininkai galėjo naikinti medžius, esančius prie kelio.

„Toks požiūris galbūt keičia ir šalies žinybų poziciją. Šis kelias iš Šilutės į Rusnę pateko į Nemuno deltos regioninio parko teritoriją, čia papildomos sąlygos buvo keliamos iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos“, – teigė kraštovaizdžio architektas ir Šilutės gražinimo draugijos pirmininkas.

E.Vidrinskas pats vyko apžiūrėti nukirstų medžių, skaičiavo rieves, dauguma jų apie 80 metų amžiaus. Kai kurie jų sveiki, tačiau tikrai daug medžių, pasak pašnekovo, sužalotų, paveiktų puvinio.

„Nėra kalbos, kad juos reikia saugoti. Jie pažeisti nuo žmogaus veiklos, ne nuo augimo sąlygų. Tiek atsitrenkę automobiliai juos žalojo, tiek kelių tarnyba valydama sniegą, greideriuodama užkabindavo“, – sakė šilutiškis.

Medžių negaili

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, nupjovęs pirmąjį Rusnės alėjos medį, 15min tikino šių medžių vardan kilnaus tikslo negailintis, juolab, kad bus atsodinti nauji.

"Rekonstravus kelią bus žymiai patogiau, gražiau ir saugiau Rusnės bendruomenei, turistams ir svečiams. Labai gera mintis ir geras darbas. Jei medį nupjauni, galima atsodinti ir užaugs. Pačiu laiku daromi darbai, o čia jokio pylimo nėra, ne Gedimino kalnas ir medžių šaknys jokios reikšmės neturi. Priešingai, medžiai auga važiuojamojoje kelio dangoje, jų šaknys gadina dangą", – sakė meras.

Rusnės estakada bus statoma krašto kelyje Nr. 206 Šilutė–Rusnė, kuris vienintelis veda į Rusnės salą. Rekonstruojamame 5 km ilgio kelio ruože bus įrengta nauja kelio dangos konstrukcija, apie 1,8 km ilgio kelio atkarpa prie estakados bus paaukštinta. Atsižvelgiant į Šilutės rajono turizmo ir rekreacijos poreikius, ties rekonstruojamu keliu ir per estakadą bus nutiestas 4,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas. Pačiame žemiausiame kasmet užliejamame kelio ruože bus pastatyta gelžbetoninė sijinė 750 m ilgio dviejų eismo juostų estakada. Projekto vertė apie 9.4 mln. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų