Praėjusį pirmadienį vyriausybės valstybės gynimo komiteto posėdyje svarstant migrantų krizę Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje buvo pateiktas pasiūlymas sparčiau plėtoti sienos su Rusija apsaugos infrastruktūrą ir laikinai sustiprinti ją pjaunančios vielos užtvara.
„Šiuo metu tiesioginės grėsmės Estijos sienai nėra, tačiau turint galvoje įvykius kaimyninėse valstybėse, meta taip pat turime būti pasirengę atremti grėsmes. Estija nuosekliai stiprina savo išorės sieną, ir naujos užtvaros įrengimas yra plano dalis“, – sakė vyriausybės vadovė Kaja Kallas.
Vidaus reikalų ministras Kristianas Jaani savo ruožtu sakė, kad esant dabartinei padėčiai laikinų užtvarų įrengimas paspartins nuolatinio fizinio barjero prie sienos su Rusija statybas, ir pirmiausia jas būtina įrengti pavojingiausiuose ruožuose.
„Dabar siena saugoma pasitelkiant technines stebėjimo priemones ir patruliavimą. Iš viso infrastruktūros reikia 115 km, statybos sutartys apima 63 km, iš kurių 25 km jau įrengiami. Spartiname tolesnius pasienio infrastruktūros įrengimo darbus“, – sakė ministras.
Pagal anksčiau patvirtintą planą, ilgalaikio barjero prie sienos su Rusija statyba turi būti užbaigta iki 2026 metų.
Estijos ir Rusijos sienos ilgis – 338 km, iš kurių 76 km eina Narvos upe, o 127 km – Peipaus (Čiudo) ežeru. 135 km ilgio sausumos siena driekiasi daugiausia sunkiai praeinamomis, miškingomis vietovėmis, kur nuo sienos pažeidėjų natūraliai apsaugo gamta. Dėl to pasienio infrastruktūra realiai reikalinga 115 km ruože.
Šiame ruože ketinama įrengti elektroninę apsaugos sistemą, aprūpinti jį aukštųjų technologijų įranga. Pasienyje bus naudojamos bepilotės skraidyklės, bet kokį sienos kirtimą fiksuos jutikliai. Be to, bus baigta statyti maždaug 90 km ilgio, pustrečio metro aukščio tvora.
Padėtis Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje komplikavosi lapkričio 8 dieną, prie Lenkijos sienos iš Baltarusijos pusės susirinkus keliems tūkstančiams migrantų iš Vidurinių Rytų, norinčių patekti į Europos Sąjungą.
ES kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tokius veiksmus hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Baltarusijai dėl represijų prieš opoziciją.
Minskas tai neigia ir kaltina migrantų neįsileidžiančią Varšuvą pažeidžiant savo humanitarinius įsipareigojimus.
