Kaip BNS nurodė Užsienio reikalų ministerija (URM), šalies institucijos, turinčios įgaliojimų valstybės saugumo, vizų išdavimo ir sienų kontrolės srityse, „vertina Estijos ir Latvijos priimtus sprendimus“.
„Pradiniu atsakingų institucijų vertinimu, Estijos ir Latvijos sprendimai savo esme yra labai panašūs į tuos suvaržymus, kurie šiuo metu galioja Lietuvoje“, – tvirtina ministerija.
„Lietuva nuosekliai pasisako už sankcijas agresiją vykdančioms valstybėms ir laikosi pozicijos, kad apribojimai veikia efektyviau, jei jie yra taikomi ES lygiu“, – pridūrė ji.
Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams.
Panašius sprendimus priėmė ir Latvija su Estija.
Vis dėlto Talinas ketvirtadienį žengė dar toliau ir apribojo patekimą į šalį tiems rusams, kurie jau turi Estijos išduotas Šengeno vizas.
Šis draudimas negalios asmenims, kuriems taikomos išlygos dėl sankcijų, Rusijos ambasados darbuotojams ir jų šeimų nariams, asmenims, betarpiškai susijusiems su prekių ir keleivių pervežimu, taip pat asmenims, turintiems judėjimo laisvę pagal ES įstatymus arba kurių atvykimas yra pagrįstas humanitarinėmis priežastimis.
Taip pat galės atvykti norintieji aplankyti Estijoje gyvenančius sutuoktinius ar kitus giminaičius ir gavusius kvietimą.
Savo ruožtu Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, pareiškė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai.
