Vis gilėjantis Turkijos ginčas su Europos šalimis jau atsiliepė ir NATO. Ankara, pasak naujienų agentūros „Reuters“ šaltinių, pradėjo blokuoti kai kurias Aljanso programas, tarp jų bendras pratybas su visomis ne NATO narėmis, tokiomis kaip Švedija ir Gruzija.
Vadovavimą NATO pajėgoms Europoje perėmęs generolas C. Scaparrotis per pirmąjį vizitą Baltijos šalyse pranešė žinią: kai Rusija mėgina išardyti Europos tvarką, kuri septyniasdešimt metų užtikrino taiką, Aljansas imasi reikalingų priemonių.
„Sekame, kaip tai plėtojasi, ir prireikus imsimės pataisymų, kad atgrasymo pajėgos iš tiesų galėtų atgrasyti, ir užtikrintume taiką“, – sakė C.Scaparrotti.
Kol kas Estijos nepriklausomybės parade dalyvavo Jungtinių Valstijų tankai, nors NATO batalionui čia vadovaus Didžioji Britanija. Ir kol kas tik keliasdešimt britų karių rengiasi priimti batalioną, bet Talinas trečiadienį skelbia, kad pirmoji jo kuopa atskris penktadienį. Iš paskos atvyks tankai, šarvuočiai, bepiločiai orlaiviai ir pabūklai. Viso pajėgos bus surinktos per mėnesį – 800 britų karių ir 400 karių iš Prancūzijos su savo tankais ir šarvuočiais.
Estijos gynybos ministras Magnusas Tsakhna sako, kad vos atvykusios pajėgos iškart dalyvaus bendrose pratybose su vietos pajėgų brigada: „Siunčiame aiškią žinią Rusijai, kad esame pajėgūs kalbėti ta pačia kalba kaip Putinas. Tai kalba, kad esame pasirengę kovoti.“
Greta keturių NATO batalionų priešakinėse sąjungininkėse pajėgas savo ruožtu dislokuoja ir Jungtinės Valstijos.
Į Rygą prieš kelias savaites perkelti penki koviniai sraigtasparniai iš aviacijos brigados, kuriuos vasarį Pentagonas atsiuntė į Vokietiją. Tačiau, kad ir kaip Amerikos politikai ir generolai ramintų Baltijos šalis, kad įsipareigojimai ginti sąjungininkus nepajudinami, pats NATO niekaip nesulaukia aiškių žinių iš naujosios Jungtinių Valstijų administracijos. Liko vos du mėnesiai iki vadovų susitikimo, kuriame turėtų dalyvauti ir Donaldas Trumpas, o jis dar nėra net paskyręs ambasadoriaus.
Bet generolas, vadovaujantis ne tik NATO, o ir Amerikos pajėgoms Europoje, sako, kad Vašingtonas liks ištikimas transatlantiniams santykiams.
„Kai surinkome NATO priešakinio buvimo pajėgas, kartu su Jungtinių Valstijų besikeičiančiomis brigadomis, taip pat kovinės aviacijos brigada ir kitomis pajėgomis, kurias Jungtinės Valstijos siunčia į Baltijos regioną – turime labai patikimą atgrasymo jėgą“, – kalbėjo NATO pajėgų Europoje vadas C. Scaparrottis.
Lietuva jau yra pareiškusi, kad padėtis per devynis mėnesius – nuo Varšuvos vadovų susitikimo iki dabar – pasikeitė ir jau reikia stipresnių NATO pajėgų. Priešakinės sąjungininkės spaudžia, kad generolui C.Scaparrotti NATO perduotų kuo daugiau galių rengti operacijas ir joms vadovauti. Tuomet politinės diskusijos mažiau stabdytų būtinų gynybos sprendimų priėmimą.
