Komisija antradienį sprendė, ar šis klausimas priklauso jos kompetencijai, BNS sakė komisijos pirmininkė, Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Laima Milevičienė.
„Tai yra tarpinis etapas. Komisija nusprendžia, ar perduoti nagrinėjimui ar neperduoti. Jeigu yra galimai padaryto ar nepadaryto etikos normų ir taisyklių pažeidimo dingstis, mes privalome perduoti nagrinėjimui“, – sakė L.Milevičienė.
Prokurorų etikos komisijos posėdis preliminariai turėtų vykti rugsėjo 17 dieną. Pats J.Laucius pateikė prašymą, kad jo veiksmai būtų ištirti.
„Prokuroras J.Laucius kreipėsi į generalinį prokurorą, kad būtų perduotas Prokurorų etikos komisijai jo prašymas (...) dėl liepos 20–osios pasisakymo žiniasklaidai ir dėl rašto, kuriuo atsisakytas patenkinti birželio 21 dienos viešosios įstaigos „Žmogaus teisių institutas“ direktoriaus Henriko Mickevičiaus prašymas susitikti su suimtąja Egle Kusaite“, – teigė komisijos vadovė.
Liepos 20–ąją prokuroras po Vilniaus apygardos teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiama, ar pratęsti E.Kusaitei suėmimo terminą, prokuroras kalbėjo apie patiriamą spaudimą dėl merginos bylos.
„Jau kurį laiką tiek atskiri politikai, tiek masinės informacijos priemonės leidžia sau reikšti abejones šio tyrimo teisėtumu, Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento pareigūnų veiksmų teisėtumu, keliamos versijos apie neteisėtus apklausos būdus, kišamasi į prokuroro veiklą“, – tada kalbėjo J.Laucius.
Teisėsaugininkas taip pat tvirtino, kad artimosios giminaitės darė poveikį merginai, kad ši keistų parodymus.
Liepos pabaigoje ši byla buvo perduota kitam prokurorui Mindaugui Dūdai.
Rugpjūčio pradžioje Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad mergina neturėtų būti suimta. Jai buvo skirtos šios kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir registracija policijos įstaigoje. Teisėsaugininkas taip pat tvirtino, kad artimosios giminaitės darė poveikį merginai, kad ši keistų parodymus.
E.Kusaitei šiuo metu yra pateiktas galutinis įtarimas dėl dalyvavimo kuriant ir dalyvaujant organizuotoje grupėje teroro aktui vykdyti ir dėl rengimosi padaryti teroro aktą itin kvalifikuotomis aplinkybėmis.
Griežčiausia gresianti bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos.
Prokurorų duomenimis, E.Kusaitė ketino susisprogdinti Rusijos strateginės reikšmės objekte – karinėse bazėse, kuriose buvo laikomi asmenys, kariavę Čečėnijoje, siekiant sunkių padarinių – tai yra, nužudyti kuo daugiau žmonių, sukelti paniką ir išgąstį.
