Po skambučio – straipsnis
Etikos sargams R.Šeštokienę buvo apskundęs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Druskininkų skyriaus pirmininko pavaduotojas Vilius Semeška.
Politikas pasipiktino, kai darbo metu paskambinusi R.Šeštokienė prisistatė savivaldybės viešųjų ryšių specialiste ir pradėjo klausinėti apie asmeninį ir profesinį V.Semeškos gyvenimą, kuris, anot politiko, nieko bendro neturi su jo visuomeninėmis pareigomis.
Vėliau minėto telefoninio skambučio pagrindu Druskininkų švietimo centro leidžiamame savivaldybės oficioze buvo išspausdintas R.Šeštokienės straipsnis apie V.Semešką, kuriame, kaip teigia pats politikas, buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie jo profesinę karjerą.
Elgesį pripažino neetišku
„Žurnalistas ir viešųjų ryšių specialistas vykdo skirtingas misijas: pirmasis tarnauja visai visuomenei, teikdamas objektyvią informaciją, antrasis formuoja visuomenės nuomonę, tarnauja partijai, savivaldybei ar kitai institucijai, reikšdamas jos interesus ir visuomet išlikdamas vienoje barikadų pusėje su darbdaviu. Mėginimas abejas funkcijas vykdyti vienu metu neišvengiamai sukelia interesų konfliktą. Būtent tai ir nutiko kolegei Ramunei Šeštokienei, Druskininkų savivaldybės administracijos viešųjų ryšių specialistei, kurios bendradarbiavimas leidinyje „Mano Druskininkai“ iš esmės gali būti vertinamas kaip savivaldybės administracijoje atliekamų viešųjų ryšių specialistės funkcijų tąsa. Tokioje situacijoje nepažeisti profesinės etikos normų, išvengti konflikto yra neįmanoma. Todėl Komisija, išnagrinėjusi druskininkiečio Viliaus Semeškos kreipimąsi ir įvertinusi Lietuvos žurnalistų sąjungos narės korespondentės R.Šeštokienės elgesį, konstatuoja, kad kolegė pažeidė Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos kodekso normas“, - sakė Viktoras Trofimišinas, Lietuvos žurnaloistų sąjungos Etikos komisijos pirmininkas.
Aiškino suklydusi, bet kaltės nepripažino
Tačiau svarstoma kolegų dėl savo elgesio atitikimo LŽS etikos normoms, Druskininkų savivaldybės administracijoje dirbanti Lietuvos žurnalistų sąjungos narė savo kaltės nepripažino.
Paaiškinime Komisijai R. Šeštokienė nurodė esanti įsitikinusi savo teisumu ir nesijaučia nusižengusi profesinei žurnalisto etikai. Žurnalistė nurodė, kad Druskininkų savivaldybė yra pagrindinė jos darbovietė, o žurnalistinę veiklą (publikacijų rengimą leidiniui „Mano Druskininkai“) ji vykdo pagal autorinę sutartį, sudarytą su juridiniu asmeniu „Druskininkų švietimo centras“. R. Šeštokienė paaiškino, jog bendraudama su interesantais savivaldybėje, prisistato kaip viešųjų ryšių specialistė, o rengdama publikacijas leidiniui – žurnaliste.
Paaiškinime Komisijai R. Šeštokienė nurodė esanti įsitikinusi savo teisumu ir nesijaučia nusižengusi profesinei žurnalisto etikai. Žurnalistė nurodė, kad Druskininkų savivaldybė yra pagrindinė jos darbovietė.
R. Šeštokienė sakė nematanti kliūčių derinti abi šias veiklas ir pridūrė, jog darbo sutartis su Druskininkų savivaldybe nedraudžia jai užsiimti žurnalistine veikla, o Darbo kodeksas ir kiti darbo teisę reglamentuojantys teisės aktai irgi numato tokią galimybę. R. Šeštokienės teigimu, žurnalistines publikacijas ji rengia laisvu nuo darbo savivaldybėje laiku. Paaiškindama V. Semeškos skundžiamą atvejį, R. Šeštokienė nurodė, kad su V. Semeška telefonu bendravo kaip žurnalistė, rinkdama informaciją publikacijai „Mano Druskininkams“, tačiau suklydusi prisistatė Savivaldybės viešųjų ryšių specialiste.
Tarnystė dviem ponams – netoleruotina
„Kai žurnalistas yra dviejų ponų tarnas ir yra įsipareigojęs dviem institucijoms, tada akivaizdžiai yra pažeidžiamas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 25 straipsnis, imperatyviai nurodantis, kad, vykdydamas savo veiklą, žurnalistas neturi prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui“, - teigė LŽS Etikos komisijos pirmininkas V.Trofimišinas.
Pasak jo, kad nėra paprasta atskirti, kada ir kas esi tokioje situacijoje, liudija ir R. Šeštokienės suklydimas bendraujant su V. Semeška.
„Nagrinėdama situaciją, Komisija kėlė klausimą, ar gali lojalus savivaldybės administracijos viešųjų ryšių specialistas tuo pačiu metu būti nešališku, objektyviu žurnalistu profesionalu? Pasijusti laisvu nuo darbo metu nepriklausomu nuo savo pagrindinio darbdavio žurnalistu ir veikti nepaisant jo valios ir interesų? Tuomet tektų sutikti, jog ir per pietų pertrauką savivaldybėje dirbantis žurnalistas gali pasijusti profesionalu ir principingai vykdyti žurnalistinę veiklą, o pertraukai pasibaigus vėl taptų pagrindiniam darbdaviui lojaliu darbuotoju, besistengiančiu uoliai atlikti savo pareigas ir pateisinti darbdavio lūkesčius“, - aiškino V.Trofimišinas.
Išskyrė „Druskininkų atvejį“
V.Trofimišinas neslėpė, kad Komisijai vertinant Sąjungos narės R.Šeštokienės elgesį, buvo pažvelgta plačiau ir atkreiptinas dėmesys į „specifinį Druskininkų atvejį“.
„Situacija painesnė nei iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti. Iš esmės šiuo atveju tėra tik „vienas ponas“ – Druskininkų savivaldybė, kuri yra pagrindinė R. Šeštokienės darbdavė ir kuriai pavaldus Druskininkų švietimo centras leidžia savaitraštį „Mano Druskininkai“. R.Šeštokienė yra dvigubai įsipareigojusi savivaldybei ir tokiomis aplinkybėmis yra sudėtinga likti ištikimai žurnalisto profesijos principinėms nuostatoms. Galbūt situacija galėtų būti vertinama kitaip, jei Lietuvoje oficialiai egzistuotų valdžios (savivaldybės) žurnalisto statusas, tačiau mėginimas realizuoti tokį tikslą kertasi su viešuoju interesu, o pati tendencija daro nepataisomą žalą žurnalistikai. Interesų konflikto problema žurnalistikoje pastaruoju metu tampa vis dažnesnė ir aktualesnė, vis daugiau kolegų žurnalistų atsiduria nemalonioje ir pavojingoje interesų konflikto zonoje. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas vėluoja atsiliepti į šią aktualią problemą, kuri pasireiškia įvairiomis formomis ir aspektais. Pastarasis atvejis iliustruoja interesų konfliktą, kylantį derinant žurnalistinę veiklą ir darbą viešųjų ryšių srityje“, - kalbėjo V.Trofimišinas.
Grėsmių ir pagundų kyla ir žurnalistikos vilkams
„Į spąstus šiandien pakliūti gresia ne vienam net ir senam žurnalistikos vilkui. Situacija žurnalistikai yra nepalanki, o pasirinkimai nelengvi. Ir vis tiek nelieka nieko kito, tik rinktis. LŽS Etikos komisija atkreipia dėmesį, jog situacija, kai viešųjų ryšių darbuotojai gali būt žurnalistų profesinio susivienijimo nariais (turintys žurnalistų išsilavinimą) įneša painiavos ir nesusipratimų – visuomenei vis sunkiau susivokti, kas iš tikrųjų yra toji žurnalistika ir ko iš jos galima tikėtis bei reikalauti. Kartais į tuos klausimus nebeatsako ir patys žurnalistai, kurių vis daugiau, savo valia ar gyvenimiškų situacijų verčiami, pila vandenį ant savų ir svetimų. Rezultatas skaudus – nukenčia žurnalisto profesijos prestižas, smunka skaitytojų pasitikėjimas žurnalistu, žurnalistas neatlieka savo misijos“,- apie šiandienos žurnalistui tenkančius iššūkius ir pavojus perspėja Viktoras Trofimišinas, Lietuvos žurnlaitų sąjungos Etikos komisijos pirmininkas.
