Komisija tyrimą pradėjo gauto pranešimo pagrindu.
N.Černiauskas tapo PNKPVT nariu, tačiau per įstatyme nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą privačių interesų deklaracijos nepateikė.
„Tiriant nustatyta, kad 2016 m. kovą N.Černiauskas tapo PNKPVT nariu, tačiau per įstatyme nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą privačių interesų deklaracijos nepateikė. Tai jis padarė pernai lapkritį, kai VTEK jau buvo pradėjusi tyrimą dėl jo elgesio“, – rašoma ketvirtadienį VTEK išplatintame pranešime žiniasklaidai.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimai taikomi visiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, tarp kurių – ir asmenims, turintiems viešojo administravimo įgaliojimus. KPD yra sudaręs penkias Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybas, kurios atlieka nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingųjų savybių nustatymo bei kultūros paveldo objektų teritorijų bei apsaugos zonų ir vietovių ribų apibrėžimo funkcijas.
„Iš tarybų nuostatų matyti, kad joms yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai: jos priima savarankiškus sprendimus, o KPD negali kontroliuoti ar panaikinti jų priimtų sprendimų. Taip pat tarybų sprendimai sukelia teisines pasekmes – jų pagrindu nekilnojamojo turto objektai įregistruojami Kultūros vertybių registre (arba toks registravimas panaikinamas) ir jiems taikoma apsauga arba neregistruojami registre ir apsauga netaikoma“, – teigiama pranešime.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kultūros paveldo objektų būklės stebėjimas ir vertinimas yra nuolatinis procesas, už kurį atsakingos tarybos, atlikdamos joms pavestas funkcijas, įgyvendina viešojo administravimo įgaliojimus.
„KPD sudarytų tarybų nariai laikytini asmenimis, turinčiais viešojo administravimo įgaliojimus ir priskiriami valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai“, – pažymi VTEK.
